Teismui nepavyksta atversti partizano A.Kraujelio žūties bylos

Po vienuolika metų trukusio ikiteisminio tyrimo pradėti genocido bylą vis nesiseka - vienas iš kaltinamųjų teisme nepasirodo antrą kartą, skelbia LNK televizijos "Žinios".

Panevėžio apygardos teismas pagrasino, kad jei kaltinamasis dar neatvyks, jis bus atvesdintas. Procesą tikimasi pradėti po mėnesio.

Genocido baudžiamojoje byloje siekimu fiziškai sunaikinti vieną paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antaną Kraujelį kaltinami keturi Lietuvos gyventojai, tarp jų - pirmasis atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis.

M.Misiukonis neigia kaltinimus.

"Aš neigiu. Byloje yra medžiaga, kuri neįrodo, kad aš kaip pareigūnas tuometinis ir kiti šiuo metu kaltinami asmenys norėjome Antaną Kraujelį sunaikinti", - sako buvęs ministras.

Tuo metu žuvusio partizano artimieji teigia siekiantys teisingumo.

"Aš noriu, kad pasakytų tie čekistai, kur užkasė brolį. Daugiau aš nieko nenoriu", - kalbėjo partizano sesuo Janina Šyvokienė.

Ši byla į Panevėžio apygardos teismą grįžo iš Lietuvos Apeliacinio teismo, kuris panaikino Panevėžio teismo sprendimą, kuriuo norėta atsisakyti nagrinėti A.Kraujelio žūties bylą.

Grąžindamas bylą prokuratūrai Panevėžio apygardos teismas, be kita ko, nurodė, kad reikėtų išsamiau ištirti ir įvertinti paties A.Kraujelio veiksmus, siekiant nustatyti, ar jo elgesys buvo tinkamas.

"Tačiau prokurorai primena, kad Lietuvos partizanui A.Kraujeliui yra suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), vyresniojo leitenanto laipsnis, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu, ir šie sprendimai nėra panaikinti. Todėl nėra pagrindo jo veiksmų vertinti neigiamu aspektu", - teigiama Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime.

Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10 asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.

Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę.

Po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su paskutiniuoju Aukštaitijos partizanu metų A.Kraujelis, slapstęsis vienoje sodyboje, kurią apsupo ginkluoti okupacinių sovietinių struktūrų operacijos dalyviai, 1965 metų kovo 17 dieną nusišovė.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.