Teikiama informacija neturi kenti nacionaliniam saugumui

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) teisinę pagalbą Rusijai ir Baltarusijai teikiančioms Lietuvos institucijoms rekomenduoja tikrinti visą teikiamą informaciją, ar ji negali padaryti žalos šalies nacionaliniam saugumui.

„Anksčiau mes buvome išklausę institucijų, kurios turi sudariusios žinybinius protokolinius susitarimus dėl bendradarbiavimo su Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijomis. Mūsų išvados yra tokios, kad tie susitarimai turėtų būti papildyti tam tikromis išlygomis, kurios neleistų automatiškai keistis informacija, jos nepatikrinus, ar ji gali sukelti žalą nacionaliniam saugumui, ar ne“, - trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė A.Anušauskas.

Be to, siūloma konkretizuoti Vyriausybės darbo grupės siūlymus šiuo klausimu, nurodant institucijoms, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentui (VSD), kokiais klausimais jis gali pateikti informaciją.

NSGK teigimu, visos institucijos turėtų įvertinti, ar iš tikrųjų prašoma informacija teiktina.
„Net jeigu viskas atrodo labai gerai, ar tai nepažeis Lietuvos interesų, ar nebus manipuliuojama tos informacijos pateikimu“, - sakė A.Anušauskas.

Parlamentinis komitetas taip pat ragina Lietuvos institucijoms ES pateikti konkrečius siūlymus, ką reikėtų daryti, kad nepatikimų asmenų duomenų bazė būtų pilna ir išsami.
Dėl tam tikrų jos spragų Lietuvos ambasada Minske buvo išdavusi Šengeno vizą Baltarusijos teisingumo viceministrei Alai Bodak, kuri įtraukta į ES nepageidaujamų asmenų sąrašą.

NSGK pirmininkas išreiškė įsitikinimą, kad tokie atvejai, kuris nutiko su Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų Alesiumi Beliackiu, Lietuvoje nebepasikartos.

„Manau, ko gero, dabar jau sunkiai įsivaizduojama, kad pasikartotų. Dalis institucijų ir anksčiau konsultacinius mechanizmus turėjo. Tokius žinybinius, paprastus, kai kreipdavosi į Užsienio reikalų ministeriją ir gaudavo atsakymą, ar informacija perduotina, ar ne“, - tvirtino politikas.

Jis priminė, kad Baltarusija į Lietuvą buvo kreipusis dėl Baltarusijos rašytojų sąjungos turimų sąskaitų Lietuvos bankuose.

„Žinome, kad sąjungai priklauso ir PEN klubas, ir kandidatai į prezidentus. Kriminalo tame mūsų institucijos neįžvelgė ir Baltarusija niekuo negalėjo pagrįsti“, - dėstė A.Anušauskas.

Rugpjūčio pradžioje žinomas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas A.Beliackis buvo suimtas dėl pajamų slėpimo. Paskelbta, kad įtarimus dėl finansinių nusikaltimų Minsko režimas grindė iš Lietuvos gauta medžiaga. Netrukus po to Lietuvos teisingumo ministerija pranešė nutraukianti teisinės pagalbos sutarties su Baltarusija vykdymą.
Lietuvos institucijoms sutarus, kaip užsienio šalims neleisti piktnaudžiauti teikiama teisine Lietuvos teisine pagalba, Baltarusijos teisinės pagalbos prašymų nagrinėjimas rugpjūčio pabaigoje buvo atnaujintas.