Tautinių mažumų problemos sprendžiamos lietuviškų mokyklų sąskaita

Tautinių mažumų švietimo problemos Lietuvoje sprendžiamos lietuviškų mokyklų sąskaita, antradienį spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Anksčiau jo kolegos iš kitų profsąjungų teigė, kad didesnis finansavimas tautinių mažumų mokykloms, kur dėl naujo įstatymo reikia pasiruošti didesniam pamokų lietuvių kalba skaičiui ir vienodinamam lietuvių kalbos egzaminui, yra normalu, tačiau E.Jesinas tvirtina, jog dėl to neturi būti daroma žala lietuviškoms mokykloms.

„Tai iš tikrųjų yra nesąžininga. Tai galbūt net savotiškas supriešinimas – kodėl mūsų pinigai keliauja, pavyzdžiui, tautinei mažumai, lenkams ar rusakalbių mokykloms (...). Lietuvių mokykloms neužtenka lėšų tam, kad egzistuotų normaliai. Kaimuose mokyklos uždaromos, likviduojamos - čia yra labai didelė problema“, - teigė E.Jesinas.

Anot jo, tautinių mažumų problemoms spręsti ketinama skirti lėšas, dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus sutaupytas švietimo sistemoje ir grąžintas į valstybės biudžetą.

„Šiais metais, kaip ministerija skelbia, yra sutaupyta 60 mln. litų, bus grąžinti į valstybės biudžetą. Aš manau, kad iš tų milijonų artimiausiu metu bus bandoma spręsti ir lenkų tautinės mažumos klausimus, nes ministras viešai paskelbė, kad būtent tai tautinei mažumai bus leista turėti mažesnį mokinių skaičių klasėje - septynis“, - teigė jis.

Pasak Žemaitijos pedagogų susivienijimo vadovo, už šias lėšas būtų galima išspręsti daug lietuviškų mokyklų problemų.

"Problemų švietimo srityje labai daug ne tik apmokėjimo, bet ir dėl to, kad mokytojai negali pilnai teikti neformalaus ugdymo paslaugų, užimti vaikų, kadangi yra pinigų trūkumas. Negali visavertiškai dirbti su klase, nes vėlgi yra pinigų trūkumas. Labai daug problemų galėtų išspręsti, jei tie pinigai būtų palikti švietimo sistemoje", - tvirtino jis.
Pasak E.Jesino, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), teigianti, kad Lietuvos švietimo sistema Europos mastu atrodo gerai, savo ataskaitas esą pateikia Europos struktūroms nesuderinusi jų su socialiniais partneriais: „Galima įsivaizduoti, kaip tie raportai atrodo“.

Profsąjungos išsakė nepasitenkinimą ir dėl pedagogų darbo krūvio reglamentavimo, mokinių drausmės ir tėvų atsakomybės už vaikus trūkumo, reikalavo mokytojams leisti anksčiau išeiti į pensiją,

Pedagogų atstovai toliau kritikavo tai, jog kol kas nenorima mokyklų vadovams palikti tik vadybinių funkcijų, neleidžiant jiems vesti pamokų, taip pat nuo sovietmečio esą užsilikusį didžiausią galimą mokinių skaičių klasėje, kuris šiuo metu siekia 30, jį reikalaujama nuleisti iki 25.

"Jei vidutiniškai klasėje 23 mokiniai, mokykla yra finansiškai rentabili", - sakė E.Jesinas.
Profsąjungos kritikos pažėrė ir dėl naujos mokyklų vadovų skyrimo tvarkos, kai į konkurso komisiją įtraukiamas vienas pedagogas ir du tėvų atstovai, dėl mokyklų vadovų savivalės esą neteisingai skirstant krūvį pedagogams, taip pat dėl ketinimų keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarką.

Sutelkę pajėgas LŠDPS Žeimaitijos regiono susivienijimas ir Audriaus Jurgelevičiaus vadovaujama Lietuvos švietimo profesinė sąjunga žada reikalauti ŠMM keisti arba atšaukti planus įvesti naują mokytojų tobulinimosi tvarką.


Šiame straipsnyje: švietimastautinės mažumos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių