Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas sukuria teisinį vakuumą

Lietuvoje viešintis aukšto rango Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnas tautinių mažumų klausimais teigia, jog yra svarbu, kad šalyje vėl atsirastų galiojantis Tautinių mažumų įstatymas, nes jo nebuvimas sukuria teisinį vakuumą.

Trečiadienį Seime Švietimo, mokslo ir kultūros bei Žmogaus teisių komitetų vadovų ir narių nuomonių išklausęs ESBO aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas vėliau žurnalistams sakė, jog lenkų tautinės mažumos klausimas Lietuvoje yra labai sudėtingas ir neturi lengvų išeičių.

"Nėra įpareigojimo turėti įstatymą dėl tautinių mažumų ir yra daug šalių, kurios jo neturi. Mano nuomone, jūsų atveju problema yra, kad jūs turėjote Tautinių mažumų įstatymą, kuris baigė galioti. Simboliškai tai sukuria kitokią situaciją, nei tuo atveju, jei jūs nebūtumėte turėję tokio įstatymo. Pagal Europos Tarybos ataskaitą, atrodo, kad įstatymui baigus galioti yra teisinis vakuumas", - Seimo nariams sakė ESBO atstovas.
Kalbėdamas su žurnalistais jis pabrėžė, jog susidarė „pakankamai išsamų vaizdą apie situaciją Lietuvoje“.

„Mes susitikome su valdžios, mažumų atstovais ir aplankėme mokyklas ir bendruomenes, kurias paveikė daugumos ir mažumos santykių klausimas. Tai yra labai sudėtingas klausimas, jis reikalauja tyrimų ir pasiūlymų. Mes neskubėsime ir pažiūrėsime, ką galime pasiūlyti. Kaip žinote, vienas aspektų yra švietimas. Mes turime švietimo ekspertus, su kuriais konsultuosimės. Tai sudėtingas klausimas, ir mes nepateiksime lengvų atsakymų. Mes stengsimės pateikti atsakymus, kurie būtų adekvatūs ir naudingi šaliai“, - teigė K.Vollebaekas.

ESBO komisaras pažymėjo, kad vakuumas dėl Tautinių mažumų įstatymo yra jaučiamas ir visuomenėje.

"Pati Vyriausybė tai pripažįsta, nes kuria naują įstatymą. Manau, kad svarbu, kad šis įstatymas imtų galioti ir kad būtų pusiausvyra", - sakė jis ir pridūrė, kad turėtų būti nustatytas santykis tarp Tautinių mažumų įstatymo ir, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo.
Tuo tarpu Seimo nariai susitikime su K.Vollebaeku pabrėžė, kad Tautinių mažumų įstatymo galiojimas buvo nepratęstas, nes tai buvo vienas paskutinių sovietinės teisinės sistemos palikimo ženklų Lietuvoje.

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė sakė, kad atskiro Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje apskritai nereikia, nes visas mažumas Lietuvoje gina Lygių galimybių įstatymas.

„Pateiksiu provokacinį komentarą ar paralelę mąstydama, ar verta šiandien priimti atskirą Tautinių mažumų įstatymą Lietuvoje. Mes visi žinome, kad šiandien Lietuvoje jau egzistuoja Lygių galimybių įstatymas, kuris yra Europos Sąjungos piliečių lygiateisiškumo pagrindas. Šis įstatymas draudžia diskriminuoti žmogų dėl rasės, etninės, socialinės kilmės, kalbos, amžiaus, lyties, lytinės orientacijos ir taip toliau. Lietuvoje šalia kitų egzistuoja įstatymas, kuris gina žmogaus teises ir laisves“, - teigė politikė.

„Tačiau mūsų valstybėje yra viena tautinė mažuma (...), kuri kartais dirbtinai sureikšmina savo buvimą Lietuvos valstybėje ir skelbia visai Europai, kad yra diskriminuojama. Tačiau Lietuvoje yra kitos mažumos, kurios iš tikrųjų yra diskriminuojamos, tai lytinės mažumos, pagyvenę žmonės, neįgalieji. Tai ką - mes turime priimti kiekvienai socialinei grupei atskirą įstatymą, nors Lietuvoje egzistuoja įstatymai, ginantys visų socialinių grupių teises?“, - sakė socialdemokratų frakcijos atstovė.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad buvęs Tautinių mažumų įstatymas „visais atvejais darė nuorodas į specialiuosius įstatymus, sakydavo: “jei kituose įstatymuose nėra nustatyta kitaip".

"Jis visų problemų nespręs ir į visus klausimus neatsakys", - teigė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos atstovas.
V.Stundys akcentavo, kad lenkų tautinės mažumos dažniausiai keliamų klausimų sprendimą „bando skandalizuoti politikai“, tačiau pabrėžė, kad Seime siekiama atskirti politikų ir žmonių interesus.

Posėdyje dalyvavęs Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius valdžios veiksmus vadino „sisteminiu siekiu“.

„Koks tas siekis? Pirmininkaujantysis pasakė, kad teisingai buvo padaryta, kad buvo nepratęstas daug metų gyvuojantis ir niekam netrukdantis Tautinių mažumų įstatymas. Tolesnis pasakymas buvo dar tikslingesnis, reiškiantis jūsų siekius - kad į naująjį įstatymą tikrai nebus įnešta jokių naujovių, o bus tiesiog nukopijuotos nuostatos iš kitų įstatymų. Reiškia senąjį įstatymą reikėjo panaikinti tam, kad atsirastų galimybė pakeisti nuostatas kituose įstatymuose tautinių maumų atžvilgiu į bloginančią pusę“, - aiškino jis K.Vollebaekui.

Jis ragino nebloginti Lietuvos lenkų situacijos ir sakė, kad dėl bloginamos situacijos „negalime kalbėti apie teigiamus dalykus, kurių mūsų valstybėje yra“.

"Tautinių mažumų švietimo srityje yra pasakyta, kad tautinių mažumų švietimo modelis buvo vienas liberaliausių Europoje. Būtent tas modelis, kurį jūs, gerbiamieji siekėte pakeisti ir pakeitėte įvedant tasm tikras pataisas į Švietimo įstatymą", - teigė LLRA.
K.Vollebaekas po vizito Lietuvoje taip pat apsilankys Lenkijoje, kur įvertins lietuvių tautinės mažumos teisių situaciją, o vėliau paskelbs abu vizitus apibendrinančią ataskaitą. Trečiadienį jis žurnalistams neatsakė, kada ataskaita bus paskelbta.


Šiame straipsnyje: tautinės mažumos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Atsimerk

 Atsimerk portretas
Pagal visą šitą,kas vyksta Lietuvoje greitu laiku lietuvius priskirsime tautiniai mažumai.Tai to siekiama?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių