- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2009-ieji paskelbti Tarptautiniais astronomijos metais. Lrt.lt kalbinti astronomai tvirtina, jog šia proga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus gausu renginių, kurie leis labiau pažinti astronomijos mokslą.
Pasak specialistų, astronomija žavi tuo, kad joje daug paslapčių, nuostabių vaizdų, o visa tai pažinti galima su paprasčiausiu teleskopu.
„Reikia tik noro pakelti akis į dangų", - tvirtina jie.
Astronomijos metais gausu renginių
Astronomas Algirdas Kazlauskas sako, kad Lietuva aktyviai prisijungs prie projektų, rengiamų Tarptautinių Astronomijos metų proga, tad šalyje bus gausu įvairių renginių.
„Vienas iš svarbiausių projektų vyks balandžio 2-5 dienomis. Jis vadinsis „100 astronomijos valandų". Pagrindinis šio projekto tikslas - pasiekti, kad kiek galima daugiau žmonių galėtų pažvelgti pro teleskopus", - lrt.lt sakė astronomas.
Pasak pašnekovo, šis projektas vyks Molėtuose, Vilniuje bei Kaune.
„Priimsime lankytojus, demonstruosime teleskopus, bus skaitomos paskaitėlės", - vardija A. Kazlauskas.
Vyras pabrėžia, jog astronomai planuoja vykti į ir į atokesnius šalies rajonus, kur skaitys paskaitas ir žmones supažindins su astronomijos įdomybėmis.
„Astronomai daugiausiai vyks į savo gimtąsias vietas. Per metus tokių išvykų bus apie 20-30", - pasakoja astronomas.
Vilniaus Planetariumo lektorė Ieva Šablevičiūtė priduria, kad šia proga bus įgyvendintas dar vienas projektas - „Nuo Žemės į Visatą".
„Neįprastose vietose - parkuose, meno muziejuose ir kitose erdvėse - veiks parodos, pristatančios didelius astronominius vaizdus. Planetariume jau veikia tokia paroda, kurioje gausu įvairių kosminių nuotraukų", - pasakoja lektorė.
A. Kazlauskas akcentuoja, jog rudenį bus rengiama Europos tyrėjų naktis, kurios metu visi norintieji galės pasižvalgyti po dangų.
„Rugsėjo 25 dieną organizuojamas renginys, kuris vainikuos Tarptautinius Astronomijos metus. Priimsime lankytojus, kurie galės stebėti dangų pro teleskopus", - lrt. lt aiškina astronomas.
Astronomijos mokslas sparčiai žengia pirmyn
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė teigia, jog astronomijos mokslas šiuo metu yra labai sparčiai besivystanti mokslo šaka.
„Technologijos sparčiai vystosi, jau galima pagaminti didelio skersmens teleskopus. Į erdvę paleidžiama vis daugiau kosminių observatorijų ir gaunami labai dideli informacijos srautai", - vardija instituto vadovė.
Anot pašnekovės, šiuo metu trūksta žmogiškųjų resursų, kad visą turimą informaciją būtų galima gerai išanalizuoti.
„Tada būtų galima pasiketi dar geresnių rezultatų", - akcentuoja G. Tautvaišienė.
A. Kazlauskas pritaria kolegei ir pabrėžia, kad mokslininkai atranda vis daugiau naujų planetų, kosminių kūnų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinota.
„Astronomija tampa ateities mokslu", - tvirtina astronomas.
Anot lektorės I. Šablevičiūtės, sunku išskirti astronomijos moksle vieną sritį, kuri sparčiausiai vystosi.
„Šių sričių yra daug, bet įdomiausia visuomenei yra kitų planetų paieškos ir gyvybės atradimas. Tai nėra vien tik paieškos, tai - realybė", - pasakoja pašnekovė.
Anot lektorės, egzistuoja didelė tikimybė, jog kažkur kosmose taip pat esama gyvybės.
„Tikrai realu, kad greitu laiku, ypač kai bus paleisti kosminiai teleskopai, bus atrasti ir į Žemę panašūs pasauliai", - įsitikinusi I. Šablevičiūtė.
Anot jos, tikėtina, kad kosmose bus atrasta tam tikrų cheminių medžiagų, kurios atsiranda tada, kai planetoje jau egzistuoja gyvybė.
„Pavyzdžiui, mūsų Žemės atmosferoje yra ozonas, jo nebūtų, jei kažkada žemėje nebūtų atsiradusi gyvybė", - sako specialistė.
Lietuviai aktyviai dalyvauja tiriant visatą
Astronomas A. Kazlauskas tvirtina, jog Lietuvos astronomai savo moksliniais pasiekimais nenusileidžia kolegoms iš užsienio.
„Vilniaus fotometrinės sistemos yra vienas iš žinomiausių darbų, jos buvo ilgai vystomos. Taip pat galaktikos struktūros tyrimų srityje nemažai dirbama, o mūsų mokslininkų darbai yra spausdinami prestižiniuose žurnaluose", - pasakoja lrt.lt astronomas.
Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė G. Tautvaišienė priduria, jog lietuviai astronomai pasaulyje yra gerai žinomi ir gerbiami.
„Kolegos iš viso pasaulio dažnai kreipiasi į mus. Jie prašo, kad mes prisidėtume prie vykdomų projektų. Taip pat ir mes patys pasiūlome įdomių idėjų", - atvirauja pašnekovė.
Pasak jos, žmogiškaisiais resursais Lietuvos astronomai gali prisidėti prie pasaulio astronomijos mokslo vystymo.
I. Šablevičiūtė primena, kad daug mokslinių tyrimų yra daroma tarptautinėse grupėse.
„Tai bendras mokslo vystymas ir lietuviai, jei tik nori, gali prisidėti prie astronomijos tyrimų, kurie šiuo metu yra vykdomi pasaulyje", - tvirtina lektorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...