Tarnybinio automobilio naudojimas užminė mįslių

Panevėžio valdininkų gudrybės perša išvadą, kad valstybės tarnyba ir sąžinė - vis dėlto nesuderinami dalykai, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Dirba ne veltui

Prie prekybos centro užklupto alaus dėžes į tarnybinį Panevėžio savivaldybės automobilį kraunančio Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus melas išlindo tarsi yla iš maišo. Tikinęs, kad alkoholį perka miesto viešajai pirčiai, kuriai laikinai vadovauja negaudamas už tai jokio užmokesčio, A.Karalevičius „pamiršo“, jog jam atlygis vis dėlto mokamas.

Nors pirties reikalus tvarko ir Miesto ūkiui vadovauja tuo pačiu metu, valdininkas už rūpestį pirtimi kas mėnesį iš Savivaldybės biudžeto prie pagrindinio vedėjo atlyginimo gauna dar 20 proc. priemoką.

A.Karalevičius tvirtina, kad kalbėdamas apie negaunamą atlyginimą nemelavo.

„Atlyginimas ir priedas - du skirtingi dalykai“, - bandė išsisukti valdininkas.

A.Karalevičius tikina pirtimi besirūpinantis ne tik darbo valandomis - į ją užsukantis ir savaitgaliais.

Papildomą uždarbį Miesto ūkio skyriaus vedėjui parūpino buvę valdantieji.

Dar liepą posto neteko valdžioje buvusiems kairiesiems neįtikęs pirties direktorius konservatorius Jonas Kubilius. Kad sprendimas atleisti kadenciją baigusį pirties vadovą turėjo politinį atspalvį, tada neslėpė nė  tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Pirties valdyba, vadovaujama paties A.Karalevičiaus, jam ir patikėjo vadovo funkcijas. S.Karčinsko įsakymu, už papildomas pareigas skyriaus vedėjui buvo paskirta priemoka prie atlyginimo. Užmokestį paskyrė, bet papildomo darbo laiko pirties reikalams tvarkyti - nenumatė.

Mokėjo už įmonę

Kad A.Karalevičiui sudaryta galimybė pernelyg nesivarginant papildomai užsidirbti, neneigė ir Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė.

Pasak jos, pirties vadovo funkcijas skyriaus vadovas gali atlikti ir tiesioginio darbo metu, ir po jo.

„Matyt, darbo metu susitvarko. Nėra tos funkcijos labai didžiulės. Jei didžiąją dalį laiko atimtų, būtų sudarytas darbo grafikas“, - aiškino I.Kučienė.

Buvę valdantieji ne kartą yra skelbę, kad  idėja pavesti A.Karalevičiui vadovauti miesto pirčiai pasiteisino. Esą 2008 metais bendrovė „Panevėžio pirtis“ patyrė 70 tūkstančių litų nuostolį, tačiau praėjusiais metais - tik trijų tūkstančių litų.

87,9 proc. Savivaldybės akcijų turinti įmonė iš tiesų sutaupė, tačiau - ne todėl, kad pernai joje būtų apsilankę daugiau klientų. Tiesiog įmonei nereikėjo mokėti atlyginimo vadovui. Tą už ją darė kas mėnesį priemoką A.Karalevičiui iš savo biudžeto mokanti Savivaldybė.

Maža to, ji bendrovę parėmė ne tik mokėdama priedą laikinajam vadovui, bet ir leisdama naudotis Savivaldybės transportu. Kadangi pirtis automobilio neturi, A.Karalevičius Savivaldybės mašina veždavo į jos kavinę maisto produktus, alkoholinius gėrimus.

Nereikėtų nė santechniko

Miesto ūkio skyriaus vedėjui suteiktos papildomos pareigos buvo netikėta žinia netgi Miesto plėtros, ūkio ir aplinkosaugos komitetui, pareiškiančiam savo poziciją ūkiniais klausimais, taip pat ir susijusiais su Savivaldybės bendrovėmis.

„Labai abejoju, ar Savivaldybėje dirbantis žmogus gali deramai atstovauti dar ir įmonei. Matyt, Savivaldybės darbuotojai nėra labai užimti, jei vedėjas spėja, be miesto ūkio klausimų, spręsti ir pirties“, - mano komiteto pirmininkas Petras Narkevičius.

Komiteto narys Vidmantas Baltramiejūnas taip pat stebisi, kaip vienas žmogus spėja pasirūpinti ir miesto, ir pirties reikalais.

„Jei atlieka pirties vadovo pareigas, apleidžia skyriaus vedėjo. A.Karalevičius darbo metu, kai turėtų dirbti, kas priklauso skyriaus vedėjui, kažkaip spėja netgi pirties vairuotoju pabūti. Man toks sprendimas nesuvokiamas, ypač, kai mieste pilna darbų, kuriuos turi spręsti Miesto ūkio skyrius“, - „Sekundei“ teigė A.Baltramiejūnas.

Politikui nesuprantama, kodėl buvę valdantieji prižiūrėti pirties nepaskyrė kuriai nors kitai stambiai savo įmonei, o patikėjo Savivaldybės skyriaus vedėjui.

„Paskyrus pirtį kokiai įmonei, būtų sutaupyta ne tik vadovo atlyginimo sąskaita. Nebereikėtų nei santechniko - tas pats galėtų aptarnauti abi bendroves“, - išeitį mato V.Baltramiejūnas.

Vadovauti nederėtų

Miesto ūkio skyriaus vedėjo papildomo darbo peripetijoms išsiaiškinti Savivaldybės administracijos direktorės sudaryta darbo grupė savo išvadose siūlo miesto vadovams skubiai spręsti klausimą dėl „Panevėžio pirties“ direktoriaus.

„Nėra gerai, kad uždaroji akcinė bendrovė naudojasi Savivaldybės transportu, nėra A.Karalevičiui nustatyto papildomo darbo grafiko. Ir ne Savivaldybės funkcija mokėti priedą už vadovavimą pirčiai. Savivaldybė moka savo, o ne bendrovių darbuotojams. Tokia situacija nėra teisinga“, - mano darbo grupės vadovas Vidaus audito tarnybos vedėjas Mindaugas Čipinys.

Jo nuomone, politikai turėtų apsispręsti dėl jau daugelį metų nuostolingai dirbančios miesto viešosios pirties perspektyvų.

„Savivaldybės funkcija - sudaryti sąlygas nusiprausti gyventojams, bet ne teikti pramogą norintiesiems pasivanoti su vantomis, kaip dabar yra“, - teigė M.Čipinys.

Jo nuomone, Savivaldybė sutaupytų Socialinės paramos centre įrengusi dušus socialiai remtiniems nusiprausti, o patį pirties pastatą privatizuotų.

Privatizavimas pasiteisintų

Pirties privatizavimui pritaria Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka. Pasak jo, pirtis laviruoja ant ribos - užtektų paskirti jai nuolatinį vadovą, kuriam bendrovė privalėtų mokėti atlygį, ir šią ištiktų finansinė krizė.

„Panevėžyje nėra pirties, ši rinka laisva. Jei privatizuotume, 99 proc. tikimybė, kad ji išliktų, o Savivaldybė jai galėtų kompensuoti socialiai remtinų asmenų maudynes. Privati pirtis veikia Ukmergėje, Kaune - bent trys, veiktų ir Panevėžyje, kur daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Bet mes nieko negalime spręsti - to turi imtis politikai“, - įsitikinęs A.Stoka.

Jo nuomone, ši niša kol kas neišnaudota tik todėl, kad verslininkui nepasimokėtų pirkti sklypą ir statyti naują pirtį.

A.Stoka neturi vilčių, kad tokios būklės viešoji pirtis, kokia yra dabar, gali dirbti nenuostolingai.

„Jau vien dėl jos estetinio vaizdo paslaugos kainų negalime kelti - spintelės tos pačios dar nuo 1977-ųjų“, - pažymėjo A.Stoka.

Šiuo metu valanda maudynių miesto pirtyje panevėžiečiams kainuoja 15 Lt.

Panevėžyje veikiančiame privačiame sporto ir pramogų parke, kur yra baseinas, sauna, pirtis, druskų kambarys, trys valandos pramogų dieną atsieina 18 Lt, vakarais ir savaitgaliais - 23 Lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių