Tai ar bus tas stadionas?

Nuo vasario įšaldytos nacionalinio stadiono statybos vėl rodo gyvybės ženklus. Tačiau prie darbo sugrįžusių statybininkų veiduose optimizmo nėra: jie netiki, kad objektas kada nors bus baigtas, rašo „Vilniaus diena".

Neapleidžia bloga nuojauta

Ant Šeškinės kalvų vakar birbė keli sunkvežimiai, statybvietėje krapštėsi penkios dešimtys darbininkų. Nors gyvybės tarp kyšančių stadiono virbų ir atsirado, darbai juda vangiai, lyg į statybas grįžę darbininkai iš naujo aiškintųsi, ką jiems reikia daryti.

„Vilniaus dienos" kalbinti statybininkai prisipažino nesantys tikri, ar grįžo ilgam. Esą neapleidžia nuojauta, kad pagalių į stadiono vežimo ratus dar bus įkišta nemažai.

Žmones slegia nežinomybė ir nerimas dėl ateities. Nors šiuo metu statybininkai jau dirba, baimė, kad vieną dieną jiems vėl lieps krautis daiktus ir eiti priverstinių atostogų, nedingsta.

„Manau, tai tik laiko klausimas. Nieko gera čia nebus. Kirkilas (premjeras Gediminas Kirkilas - red. past.) jau seniai nieko nedirba, tik sėdi ir laukia rinkimų. Po šių - nauja valdžia, jai to stadiono galbūt visai nereikės", - svarstė Petru prisistatęs darbininkas.

Pusamžis vyriškis neslėpė, kad prieš kelis mėnesius pasiekusi žinia apie stabdomas stadiono statybas jam buvo ketvirtą kartą gyvenime patirta didžiausia įtampa.

Atlyginimai gerokai smuko

Prieš nutraukiant stadiono statybas objekte dirbo 14 subrangovų organizacijų, apie 500 darbininkų, 7 bokštiniai kranai. Generalinės statybų rangovės bendrovės „Veikmė" valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius tikino, kad per dvi tris savaites statybvietėje vėl plušės ne mažiau nei pusė tūkstančio darbininkų.

Šalčininkuose gyvenantis Andrejus Druto patvirtino sulaukęs žinių, kad stadiono statybose laukiamas nuo kitos savaitės. „Man paskambino ir pasakė, kad pirmadienį važiuosime į Šeškinę", - pasakojo bendrovėje „Vigysta" dirbantis statybininkas.

Įšaldžius nacionalinio stadiono statybas jis buvo perkeltas į kitus bendrovės statomus objektus. „Tačiau keliems mėnesiams teko rasti ir papildomo darbo. Atlyginimai statybų sektoriuje gerokai smukę, tenka prasimanyti papildomų pajamų šaltinių", - pripažino A.Druto.

Darbą vadina elgetavimu

Bendrovėje „YIT Kausta" dirbantis Stasys Pužauskas į stadiono statybvietę grįžo vienas pirmųjų. Tačiau meile darbui ir entuziazmu jis netrykšta. Esą uždarbis šiame objekte labai nedidelis - vos 2,3-2,5 tūkst. litų per mėnesį.

„Viskas brangsta: maistas, šildymas, degalai. Paminėsite mano žodį: prieš Kalėdas benzinas kainuos 7 litus. O algos nekyla. Reikės eiti dirbti privačiai, nes čia elgetavimas. Gegužę per pažįstamus padirbau penkias savaites ir gavau 12 tūkst. litų. Prie stadiono tiek uždirbsiu beveik per pusmetį. Argi apsimoka?" - klausė S.Pužauskas.

Jis sakė, kad nemaža dalis anksčiau stadioną stačiusių darbininkų ten negrįš.

Vieni dirbo, kiti atostogavo

„Nėra garantijų, kiek ilgai čia turėsime darbo. Negi nematote, kad čia plaunami milijonai? Korupcija didesnė nei Rusijoje", - pamatęs pravažiuojantį „Veikmės" valdybos pirmininko K.Maksimavičiaus automobilį į šoną metėsi S.Pužauskas.

Nueidamas dar pridėjo, kad padėties vis dėlto nedramatizuoja. „Esame patyrę, darbo rasime. Žinoma, daliai statybininkų pragyventi sustojus stadiono statyboms buvo sunku, tačiau negirdėjau, kad kas nors būtų pasikoręs", - ironizavo statybininkas.

„O man viskas liuks, - iškėlęs į viršų nykštį šūktelėjo aikštelėje dirbantis statybininkas. - Buvau sukaupęs šimtą dienų atostogų, tad ramiai poilsiavau."

Statybvietę kas ketvirtą parą prižiūrintis apsaugininkas iš būdelės iškišęs galvą patvirtino: nuotaikos ten visokios. Vieni džiaugiasi grįžę į objektą, kiti skundžiasi per mažomis algomis ir dairosi geriau mokamo darbo, treti jaučia nuoskaudą, kad sustabdžius statybas jie negavo tiek, kiek buvo sutarta.

„O man tai kas - tiesiog daugiau šurmulio ir dažniau tenka kelio į statybas užtvarą kiloti", - šypsojosi apsaugininkas.

Išryškės objekto kontūrai

Atnaujinus stadiono statybas darbininkai į statybas suvažiuos iš visos Lietuvos: Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šalčininkų, Kaišiadorių, Elektrėnų ir kitų  miestų. Kad iki žiemos būtų atlikta kuo daugiau darbų, statybininkams, K.Maksimavičius teigimu, teks padirbėti ir naktį.

„Negalime darbų atnaujinti iškart. Šiuo metu komplektuojama statybinė įranga, vykdomi metalo ir betono užsakymai, dirba tiekėjai, inžinieriai, konstruktoriai, projektuotojai. Planuojame, kad per kelias savaites į statybvietę sugužės visa darbo liaudis", - pasakojo K.Maksimavičius.

Bendrovės „Veikmė" projektų inžinierius Arūnas Časas pridūrė, kad dar reikia patikrinti elektros įrangą, valymo įrenginius, vandentiekį, padaryti kelius privažiuoti.

„Šiems metams skirtų 100 mln. litų užteks gelžbetoniniams stadiono rėmams, perdangoms, kanalams, liftų šachtoms. Po kelių mėnesių vilniečiai matys ne tik smėlio ir gelžgalių krūvą, bet ir kolonas, konkrečius būsimo sporto objekto kontūrus", - tikino A.Časas.

Nacionalinis stadionas turėtų būti baigtas 2010 m. gruodį. Skaičiuojama, kad objektui pastatyti reikės 449 mln. litų.

Stadiono finansavimo labirintai

Iš pradžių nacionalinio stadiono statybai buvo numatyta skirta 200 mln. litų ir pirmą statybų etapą baigti iki 2009-ųjų vasaros, kad jame galėtų vykti šventiniai projekto „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.

Tačiau Seimui balandžio pradžioje nutarus didinti mokytojų algas, stadiono statyboms skirta lėšų suma buvo perpus sumažinta.

Stadiono statybos sostinės Šeškinės rajone, kurios buvo užkonservuotos beveik 15 metų, atnaujintos pernai vasarą, tačiau, nesulaukus žadėto Vyriausybės finansavimo, darbai šiemet vasarį sustojo.

Statybų darbus ketinta vėl atnaujinti birželį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai kreipusis į teismą ir paprašius panaikinti statybų bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba" sutartį su „Veikme", Finansų ministerija pabūgo skirti žadėtas lėšas - 100 mln. litų. Jos skirtos tik tuomet, kai teismas atmetė prokurorų prašymą pristabdyti statybas.

Stadionas turėtų būti universalios paskirties, turėtų būti dengtos tribūnos ir 25 tūkst. sėdimų vietų.