Švietimo profsąjungos pasigenda nuoseklios švietimo politikos

Švietimo darbuotojų profsąjungos teigia pasigendančios nuoseklios švietimo politikos. Anot profsąjungų vadovų, visi sistemoje daromi pokyčiai kol kas pavieniai ir chaotiški.

"Šiandien daugiau fragmentiški pokyčiai fiksuojami ir netgi pavieniai. Reforma metodologiškai nepagrįsta, neturime švietimo politikos, kas sukėlė abejonių dėl švietimo reformos architektų kompetencijos", - per ketvirtadienį BNS vykusią spaudos konferenciją teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) pirmininkė Vilija Targamadzė.

Jos žodžiais, nėra sisteminės situacijos analizės ir "visuminės vizijos", o pavieniai pokyčiai "gali sistemą visiškai sugriauti arba išvesti iš pusiausvyros".

Profsąjungos teigia kviečiančios švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių į diskusiją rugsėjo pabaigoje, kur, be kita ko, žada kelti klausimą, kuo remiasi dabar vykdoma švietimo politika. Esą ministerijos veikla didele dalimi prieštarauja ir Vyriausybės programai.

Profsąjungoms kliūva tai, kad, anot jų, reformų griebiamasi nepagrįstai ir nepamatuotai. Jos teigia norinčios išgirsti, kuo remiantis bendrojo lavinimo programas ketinama siaurinti būtent 30 proc., ir ko tuo metu būtų atsisakyta. Apie tokius planus rugpjūčio pradžioje pareiškė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Profsąjungų atstovai taip pat piktinasi, kad diskutuojant apie naujos švietimo strategijos kūrimą ir planuojant kitus pokyčius, valdžia nerodo iniciatyvos tartis su švietimo darbuotojais.

"Jei nori kiekybiškai pertvarkyti programą, turi suprasti, ką į ką ir kodėl turi keisti (...) Reikia tartis su profesionalais - tie, kurie mato mokinį, kurie mato bendrą išsilavinimą, kokį galima suteikti. Negalima nubraukti vienos temos, pavyzdžiui, Šilerį mokomės, o Gėtės - ne", - kalbėjo LŠMPSF pirmininkė.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė iš V.Bacio išgirdęs siūlymą istorijos programoje galbūt atsisakyti temų apie senovės Graikiją ir Romą.

"Galbūt paskui paaiškės, kad čia improvizacija vieno žmogaus, asmeninė nuomonė (...). Norime išgirsti iš pirmų lūpų, kodėl reikia sumažinti 30 proc., kodėl ne 50, kodėl ne 10, ir kokiais principais bus tos programos koreguojamos. Tuo labiau, kad mokytojas šiandien turi teisę ir galimybę pats koreguoti programas", - kalbėjo A.Jurgelevičius.

Profsąjungų atstovai sutiko, jog siaurinant bendrojo lavinimo programas, galėtų nukentėti ir mokytojų atlyginimai, kadangi tokiu atveju pedagogai turėtų mažiau pamokų.

Pasak jų, programų siaurinimas gąsdina ir dėl to, jog apie egzaminų programų keitimą nekalbama, nors vyresnėse klasėse, LŠMPSF pirmininkės žodžiais, "tu kaip mokytojas dirbi jų didenybei egzaminams".

Be to, anot V.Targamadzės, neaiškus mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemos likimas - nenurodžius jokių gairių ir strategijos, ji esą griaunama.

"Mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema griaunama tikslingai, svarbiausia, nepateikiant jokios alternatyvos (...) Viena ranka griaudama mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija kita ranka abejotinos reputacijos žmonių sukurtoms mistinėms organizacijoms skiria valstybės turtą tam, kad neva jie organizuotų mokytojų kvalifikaciją", - dėstė A.Jurgelevičius.

LŠMPSF vadovė kritikavo ir aukštojo mokslo sistemą, esą blogai suveikusią bendrojo priėmimo sistemą: "Kalbėti apie aukštojo mokslo kokybę - neatsargu ir nekorektiška neapsibrėžus, kas tai yra aukštojo mokslo kokybė".