Švietimo ir mokslo ministras pripažįsta klaidas tik organizuojant studentų priėmimą

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, trečiadienį kalbėdamas apie metus vykstančią aukštojo mokslo reformą, kaip pernai padarytas klaidas nurodė tik kai kuriuos studentų priėmimo tvarkos aspektus.

Pasak ministro, reformos turinys trūkumų neturi, o studentų priėmimo organizacijos minusai, tikimasi, šiemet bus pašalinti. G.Steponavičius, be kita ko, paminėjo pernai visuomenėje kritikuotą studentų priėmimo į menų studijas tvarką.

"Trūkumai, kurie yra labiau organizacinio, bet ne turinio pobūdžio, buvo šalinami rengiantis vykdyti šių metų priėmimą. Menų srityje yra lankstesnė sistema, taip pat vykdant bendrą priėmimą universitetai ir kolegijos dalyvaus vienu metu", - per spaudos konferenciją trečiadienį kalbėjo ministras.

Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės žodžiais, akademinė bendruomenė šiuo metu, pakeitus priėmimo į menų studijas tvarką, teigia kol kas didelių problemų nematanti. "Sulaukėme atsakymo: "atrodo, jog šiais metais matysime po priėmimo, bet tokių užprogramuotų problemų tikrai nėra".

Pasak G.Steponavičiaus, kritika dėl kitų reformos aspektų yra nepagrįsta - esą studijų kokybė, vienas iš siekiamiausių reformos tikslų, bus įtvirtinta vėliau: "Naivu tikėtis, kad kokybė atsiras tik pasakius, kad reforma startuoja".

"Daugelis viešojoje erdvėje išsakomų dalykų apie mažesnį prieinamumą ar nepasiteisinusius lūkesčius dėl kokybės yra kalbėjimas, ypač iš politikų lūpų, linkint Lietuvai blogo", - įsitikinęs ministras.

"Laimingais kritinės masės aukštajame moksle mes žmonių nepadarėme ir tokio tikslo sau mes nekėlėme", - teigė jis.

G.Steponavičiaus teigimu, vykdant reformą, tartasi su studentais, dėstytojais, rektoriais, tačiau dalis akademinės bendruomenės ar profsąjungų lieka kritiškos.

"Kartais kritiškos pastabos dėl atskirų aspektų neturi griauti bendro vaizdo", - tikino jis.

Ministras aiškino, kad reforma pasiekė svarbiausius tikslus: orientuojamasi į kokybę, sudarytos galimybės studentams imti paskolas su valstybės pagalba, pagerėjo studijų prieinamumas.

Pasak jo, šiuo metu daugiau jaunuolių studijuoja valstybės finansuojamose vietose nei prieš reformą, dvigubai padidėjo vienam studijų "krepšeliui" skiriamas finansavimas.

Be to, anot G.Steponavičiaus, išplėsta akademinė autonomija, "realiai pajudėjo" Europos Sąjungos fondų lėšos mokslui ir studijoms. Skirta per 170 mln. litų aukštųjų mokyklų kompetencijai stiprinti ir 220 mln. litų aukštųjų mokyklų infrastruktūrai, vyksta aukštųjų mokyklų jungimasis: vietoj 49 kolegijų liko 46, jungiasi keletas universitetų ir akademijų.

Kitąmet į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose planuojama priimti 19 tūkst. pirmakursių.

Pasak N.Putinaitės, nuo rudens planuojama naujovė - aukštojo mokslo diplomus jau turinčių bedarbių kvalifikacijos kėlimas aukštosiose mokyklose - jie galės grįžti į aukštąsais mokyklas.

Ministras taip pat paminėjo, kad siekiama iki 2 proc. didinti mokslo finansavimą.