Švedijos ministrė: teismo sprendimas puikus (papildyta)

Lietuvoje viešinti Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson (Birgita Olsen) svarbiu žingsniu žmogaus teisių srityje pavadino teismo sprendimą leisti šeštadienį surengti pirmąsias seksualinių mažumų eitynes Vilniuje.

"Aš labai didžiuojuosi ne tik dėl Lietuvos. Aš manau, kad tai svarbus žingsnis - galimybė surengti paradą rytoj, nes tai geras pasirinkimas", - penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė B.Ohlsson.

Ministrė pati ketina dalyvauti renginyje, kuris Lietuvos visuomenėje sulaukė prieštaringų vertinimų.

"Aš, be abejo, žygiuosiu parade, kaip dariau daugelyje šalių visame pasaulyje, palaikydama žmogaus teises (...) Aš visiškai pasitikiu Lietuvos institucijomis ir Lietuvos policija, kad jie apsaugos visus mus, būsiančius parade", - teigė B.Ohlsson.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį patenkino Gėjų lygos atskirąjį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą sustabdyti leidimo organizuoti eitynes "Už lygybę" galiojimą.

Pasak Švedijos ministrės, tai "puikus sprendimas žmogaus teisių ir pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių atžvilgiu". B.Ohlsson teigimu, susirinkimo, saviraiškos ir žodžio laisvės yra pagrindinės ES vertybės.

Ministrė teigė negalinti komentuoti tos aplinkybės, kad galutinį sprendimą dėl eitynių priėmė teismas, nes esą ji neišmano Lietuvos teisinės sistemos. Ministrė sakė esanti laiminga, kad teismo sprendimas buvo teisingas, nes paskutinių mėnesių diskusijos metė iššūkį pagrindinėms ES vertybėms.

Pasak jos, tokie renginiai padeda išanalizuoti kaip elgiamasi su mažumomis, ar yra užtikrinamos jų teisės.

"Šis ginčas yra susijęs ne tik su gėjų teisėmis, "Pride" festivaliu, bet tai ir pagrindinių žmogaus teisių testas", - sakė ministrė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas eitynes laikinai buvo uždraudęs, atsižvelgdamas į laikinai pareigas einančio generalinio prokuroro Raimondo Petrausko prašymą. R.Petrauskas teigė, kad per eitynes gali kilti neramumų, o pareigūnai negarantuoja jų dalyvių bei kitų asmenų saugumo.

Šį sprendimą panaikinęs LVAT penktadienį paskelbė, kad pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos laikymąsi prižiūrinčio Strasbūro teismo praktiką "valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms".

Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad valstybė nėra tinkamai pasirengusi užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą eitynių metu.

Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad kol ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, leidimo galiojimo sustabdymas reikštų susirinkimų laisvės ribojimą, kuriuo, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, būtų paneigiama esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga.