Svarstoma galimybė iš G.Aleknos pirkti archyvą apie lietuvių kapus Sibire

Lietuvos valstybės institucijos svarsto galimybę pirkti sukauptą unikalų archyvą apie lietuvių tremtinių ir politinių kalinių palaidojimo vietas Rusijoje.

Šio archyvo savininkas, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatorius ir vadovas Gintautas Alekna savo 20 metų darbą įvertino 200-300 tūkst. litų.

Tyrinėtojas tvirtina sukaupęs apie 25 tūkst. nuotraukų, kuriose įamžintos ne tik kapinės, bet ir kiekvienas lietuvio kapas. Kiekviena aplankyta vietovė yra aprašyta, taip pat surinkta nemažai filmuotos medžiagos.

Anot G.Aleknos, jeigu jam būtų duota pusė milijono litų, jis surengtų ekspedicijas į dar nespėtas aplankyti vietas, sutvarkytų visą turimą medžiagą ir ją perduotų bet kuriai valstybės institucijai.

"Per dvidešimt metų esu praktiškai visą Sibirą apvažiavęs, o jeigu kur nebuvau, žinau, kur dar reikia nuvažiuoti ir kaip tas vietas pasiekti", - trečiadienį sakė G.Alekna, dalyvaudamas Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos posėdyje.

G.Aleknos teigimu, jis yra aplankęs apie 70 proc. po visą Rusiją išsibarsčiusių lietuvių kapinių.

"Laikas spaudžia, kapai nyksta. Pastaraisiais metais jie pradėjo masiškai nykti, virsti. Kur yra gyvenvietės, masiškai užlaidojami. Nebeturime laiko", - teigė keliautojas.

Pasak jo, išnykę ir daugelis kaimų, todėl Rusijos platybėse sunku rasti ne tik kapines, bet ir buvusius kaimus. Dėl to kartais į tą pačią vietovę tenka vykti dukart.

G.Alekna apgailestavo, kad porą pastarųjų metų Lietuvos valstybė neberanda lėšų tiriamosioms ekspedicijoms.

Jis suabejojo jaunimo rengiamos ekspedicijos "Misija Sibiras" teikiama nauda. Pripažinęs, kad išvykos į lietuvių tremties vietas, jų kapų tvarkymas ugdo jaunimo patriotizmą, G.Alekna teigė, jog per jas savo archyvų beveik nepapildęs.

Keliautojo teigimu, nuo 2006 metų "Misijai Sibiras" išleista apie pora milijonų litų.

"Man ketvirtį būtų davę tų pinigų, būčiau baigęs (apkeliauti - BNS) Sibirą", - tvirtino jis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė (LGGRC) Birutė Burauskaitė atkreipė dėmesį, kad nemažą dalį G.Aleknos ekspedicijų finansavo Kultūros ministerija.

"Svarbiausi darbai atlikti už valstybės pinigus. Per ekspedicijas surinkta medžiaga turbūt negalėtų būti pirkimo objektas", - svarstė ji.

Kultūros ministerijos vyriausiojo specialisto Mindaugo Žolyno duomenimis, ministerija G.Aleknos ekspedicijas finansavo nuo 2000 iki 2008 metų. Už padarytą darbą visuomet būdavo atsiskaitoma, pateikiama surinkta vaizdo ir rašytinė medžiaga.

"Bet čia klausimas apie tūkstančius nuotraukų, kurias būtų galima naudoti", - sakė jis ir pabrėžė, kad klausimas dėl G.Aleknos sukaupto archyvo vertės neturėtų kilti.

G.Alekna komisijos nariams paaiškino 20 metų į ekspedicijas vykęs be užmokesčio, esą būdavo apmokamos tik kelionės, nakvynės išlaidos. Visuomet naudojęs nuosavą techniką. Be to, buvęs priverstas išeiti iš nuolatinio darbo, nes įmonės direktorius nesutiko jam duoti mėnesio atostogų vykti į ekspediciją.

Komisija įpareigojo LGGRC peržiūrėti, kokią jis turi medžiagą apie lietuvių tremties, įkalinimo, palaidojimo vietas, kokių duomenų trūksta ir tuomet kalbėti apie galimą tokios medžiagos pirkimą.

B.Burauskaitė pasiūlė G.Alekną skirti lietuvių kapinių Rusijoje tvarkymo koordinatoriumi, jeigu dėl tokios pareigybės bus sutarta per Lietuvos ir Rusijos konsultacijas dėl kapaviečių priežiūros.

Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.