Svarbiausi 2012 metų įvykiai Lietuvoje

Naujienų agentūra BNS pateikia, jos požiūriu, svarbesnius 2012 metų politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius.

SAUSIS

Sausio 5 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvusius Vilniaus OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą pripažino įtariamaisiais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jie įtariami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991 sausio 11-osios iki 1991 rugpjūčio 25 dienos. Sausio 13 dieną teismas jiems paskyrė suėmimą už akių.

Sausio 5 dieną kilo gaisras Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime Vilniaus centre. Ligoninėje atsidūrė devyni jame laikyti asmenys. Gaisras kilo rūsyje esančiose administracinėse patalpose, o dūmai į kameras pateko per ventiliacinę sistemą. Dėl gaisro teko evakuoti dalyje pastatų laikytus asmenis.

Sausio 10 dieną Anykščiai perėmė Lietuvos kultūros sostinės titulą.

Sausio 13 dieną Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną žymiam žmogaus teisių gynėjui iš Rusijos Sergejui Kovaliovui įteikta pirmoji Laisvės premija.

Sausio 16 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė tuometinį Kauno vicemerą socialdemokratą Kęstutį Kriščiūną, jo visuomeninę padėjėją Zitą Zalagėnaitę. Taip pat sulaikyti Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių vadovai -„Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ direktorius Tomas Pilvinis.

Sausio 26 dieną užsiliepsnojo Kelmės rajone esantis Tytuvėnų vienuolynas ir bažnyčia. Ugnis suniokojo daug meno vertybių.

Sausio 28 dieną Kaune įvyko steigiamasis „Drąsos kelio“ partijos suvažiavimas. Spalį per Seimo rinkimus ši partija surinko 7,99 proc. rinkėjų balsų.

Sausio 30 dieną Seimas susirinkęs į neeilinę sesiją nutarė aiškintis banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes - tam Seimas įsteigė laikinąją parlamentinę komisiją.

Sausio 30 dieną atsistatydinimo pareiškimą įteikė generalinio prokuroro Dariaus Valio pavaduotojas Andrius Nevera. Jis atsistatydino, kai Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į šalies vadovę su prašymu įvertinti, ar iš žinomo pokerio lošėjo, verslininko Antano Guogos paskolą paėmęs generalinio prokuroro pavaduotojas gali toliau eiti pareigas. Parlamentarai A.Neverą kaltino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, argumentuodami, jog Generalinė prokuratūra sprendė su lažybų verslu, ir konkrečiai A.Guogos įmone, susijusius klausimus.

VASARIS

Vasario 8 dieną NATO sutarė dėl tolesnės oro policijos misijos Baltijos šalyse.

Vasario 11 dieną Vilniuje įvyko steigiamasis Demokratinės darbo ir vienybės partijos suvažiavimas, naujos politinės organizacijos vadove išrinkta prezidento našlė Kristina Brazauskienė.

Vasario 15 dieną tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš pareigų atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Vėliau abu pareigūnai šį sprendimą apskundė teismui ir laimėjo bylas pirmoje instancijoje.

Vasario 16 dieną minint Valstybės atkūrimo 94-osios metines Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Vasario 21 dieną daugiau kaip 200 mokyklų vyko įspėjamasis dviejų valandų pedagogų streikas. Streikuotojai reikalavo keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.

Vasario 21 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras viešai paskelbė išsamų buvusių KGB rezervo karininkų sąraše. Jame - per 200 pavardžių.

Vasario 22 dieną apie 1 tūkst. žmonių susirinko prie Prezidentūros į mitingą, kurio organizatoriai reiškė paramą vidaus reikalų ministro atleistiems FNTT vadovams.

KOVAS

Kovo 22 dieną Seimas atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose - priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudė ketverius metus. Konstitucinis Teismas vėliau paskelbė, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Kovo 23 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Raimundo Palaičio atleidimo iš vidaus reikalų ministro pareigų. Jis atsistatydino po kilusio skandalo, kai atleido FNTT vadovus.

Kovo 23 dieną teisėsaugai nepavyko įgyvendinti teismo sprendimo dėl Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters perdavimo motinai. Kauno policija neigė, kad bandant paimti mergaitę iš jos tetos Neringos Venckienės buvo panaudota jėga.

Kovo 29 dieną Rusijos ambasadoriui įteikta nota dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo, kai kovo 27 dieną į šalį įskrido Rusijos karinis naikintuvas Su-27, pažeidęs Lietuvos oro erdvę.

Kovo 30 dieną po daugiau nei metus trukusių derybų Vyriausybė ir Japonijos koncernas „Hitachi“ parafavo koncesijos sutartį dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje.

BALANDIS

Balandžio 10 dieną dėl žurnalisto Vito Lingio nužudymo 18 metų kalėjęs Igoris Achremovas paleistas į laisvę.

Balandžio 17 dieną Seime prisiekė naujasis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas.

Balandžio 18 dieną per sprogimą tarnybinėse patalpose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje žuvo karys, dar vienas karys sprogimo metu buvo sužeistas.

Balandžio 25-27 dienomis Lietuvoje lankėsi Europos Parlamento delegacija, kuri tyrė pranešimus apie tai, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Baigdami vizitą jie teigė turintys papildomų klausimų prokurorams, kurie teigė nustatę, kad Lietuvoje nebuvo neteisėtai kalinami asmenys.

GEGUŽĖ

Gegužės 3 dieną Afganistano pietuose per sprogimą sužeisti trys patruliavę Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono kariai, vienas jų - sunkiai.

Gegužės 7 dieną didžiosios parlamentinės partijos Seime pasirašė parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos.

Gegužės 8 dieną slaptame balsavime nedalyvavus reikiamam skaičiui Seimo narių, žlugo interpeliacija teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui.

Gegužės 11 dieną nuteistą buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko ligoninėje aplankė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.

Gegužės 17 dienos rytą Kauno rajone, Garliavoje, panaudojus dideles policijos pajėgas Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra, kurią tuomet globojo teta Neringa Venckienė, perduota motinai.

Gegužės 20 dieną Kaune perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. Valstybės parama šiai ceremonijai sulaukė žydų organizacijų kritikos.

Gegužės 24 dieną Seimas panaikino konservatoriaus Vito Matuzo neliečiamybę.

BIRŽELIS

Birželio 4 dieną Generalinė prokuratūra pareiškė naujus įtarimus buvusiems nacionalizuoto banko „Snoras“ vadovui ir akcininkui Vladimirui Antonovui be buvusiam banko valdybos pirmininkui, prezidentui Raimondui Baranauskui.

Birželio 5 dieną Valstybės saugumo departamentas pirmą kartą viešai paskelbė savo veiklos ataskaitos apžvalgą, kurioje teigiama, kad iš užsienio per Lietuvoje esančias visuomenines ir politines organizacijas šalyje mėginama kurstyti etninę, socialinę ir ideologinę nesantaiką, o per artimiausius kelerius metus ši Lietuvai nepalanki užsienio žvalgybų veikla aktyvės bei bus stengiamasi trukdyti strateginių energetikos projektų įgyvendinimui.

Birželio 6 dieną mirė Seimo narys, tuometinis Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Justinas Karosas.

Birželio 7 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė trečiąjį per kadenciją metinį pareiškimą.

Birželio 8 dieną Lietuvos ambasadorius Dalius Čekuolis Serbijos užsienio reikalų ministrui Vukui Jeremičiui Niujorke pralaimėjo balsavimą dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko posto.

Birželio 12 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikino ankstesnę teismo nutartį ir kaltu dėl sovietų agresijos neigimo pripažino Socialistinio liaudies fronto vadovą Algirdą Paleckį.

Birželio 14 dieną Seimas vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai dar vienai ketverių metų kadencijai paskyrė Zenoną Vaigauską.

Birželio 21 dieną pranešta, kad dėl Panevėžyje atliekamo ikiteisminio tyrimo sulaikytas lobistas Andrius Romanovskis.

Birželio 21 dieną Seimas pritarė naujos Visagino atominės elektrinės statybai.

Birželio 25 dieną iš pareigų atsistatydino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Remigijus Rekerta.

Birželio 26 dieną Seimas panaikino Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Liepos 2 dieną prezidentė N.Venckienė atsistatydino iš teisėjo pareigų.

Birželio 28 dieną Seimas ratifikavo Europos Sąjungos fiskalinės drausmės paktą.

LIEPA

Liepos 4 dieną švedų aktyvistai iš Lietuvos nelegaliai lėktuvu įskrido į Baltarusijos oro erdvę ir mažyčiais parašiutais nuleido šimtus žaislinių meškiukų su šūkiais už žodžio laisvę ir žmogaus teises. Autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija po to išsiuntė visus švedų diplomatus ir pagrasino pasekmėmis Lietuvai.

Liepos 4 dieną Vilniuje prasidėjo Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“.

Liepos 5 dieną įregistruota naujai įkurta Emigrantų partija.

Liepos 13 dieną Vilniaus apygardos teismas buvusią Seimo kasininkę Reginą Petkelienę pripažino iššvaisčius iš Seimo kanceliarijos kasos per 400 tūkst. litų ir skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokią pat bausmę už sukčiavimą gavo Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė.

Liepos 27 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinės Karalystės vadovės karalienės Elžbietos II-osios kvietimu lankėsi olimpinių žaidynių proga surengtame oficialiame priėmime Bekingemo rūmuose.

Liepos 29 dieną pajūryje praūžė audra, medikų pagalbos prireikė mažiausiai aštuoniems žmonėms, tarp jų vienam vaikui.

Liepos 30 dieną Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį.

Liepos 31 dieną Stokholmo arbitražas atmetė Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pretenzijas Lietuvai.

RUGPJŪTIS

Rugpjūčio 5 dieną Londono olimpinėse žaidynėse graikų-romėnų kovų imtynininkas Aleksandras Kazakevičius iškovojo bronzos medalį.

Rugpjūčio 10 dieną Londono vasaros olimpinėse žaidynėse boksininkas Evaldas Petrauskas svorio kategorijos iki 60 kg laimėjo bronzos medalį.

Rugpjūčio 11 dieną Londono vasaros olimpinių žaidynių vyrų vienviečių kanojų 200 metrų sprinto finale visaginietis irkluotojas Jevgenijus Šuklinas iškovojo sidabro medalį.

Rugpjūčio 12 dieną penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Londono olimpinių žaidynių moterų šiuolaikinės penkiakovės varžybose laimėjo aukso medalį.

Rugpjūčio 14 dieną mirė žinomas skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Kuzma.

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje paminėta Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio 25-osios metinės. Rygoje susitikę Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai perspėjo, kad Europai kyla susiskaldymo grėsmė tarp šiaurės ir pietų, ir paragino siekti glaudesnio bendradarbiavimo fiskalinėje ir ekonominėje politikoje.

Rugpjūčio 28 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė atnaujino Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

RUGSĖJIS

Rugsėjo 1 dieną Marijampolės pataisos namuose konfliktas tarp kalinių išprovokavo riaušes. Sužeistas vienas nuteistasis, į įkalinimo įstaigą buvo įvestos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.

Rugsėjo 12 dieną šešių Zarasų rajono mokyklų pedagogai pradėjo neterminuotą streiką. Jis truko iki rugsėjo 27 dienos.

Rugsėjo 12 dieną Kauno klinikų medikai atliko kepenų transplantaciją pažeisdami recipiento parinkimo eilę.

Rugsėjo 18 dieną Seimas per slaptą balsavimą nepritarė prezidentės teikimui iš pareigų atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Žimantą Pacevičių pasibaigus jo kadencijai. Pareigūnas iš pareigų atleistas per pakartotinį balsavimą po kelių savaičių.

Rugsėjo 27 dieną pranešta, kad popiežius Benediktas XVI kunigą Kęstutį Kėvalą paskyrė vyskupu.

Rugsėjo 27 dieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narė, laikinai einanti komisijos pirmininkės pareigas Elena Vaitiekienė sustabdė anksčiau priimtą VTEK sprendimą dėl visų valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijų viešinimo.

Rugsėjo 28 dieną sulaikytas Vilniaus miesto vicemeras socialdemokratas Romas Adomavičius, jam pateikti įtarimai dėl 40 tūkst. litų kyšio.

Rugsėjo 28 dieną Statistikos departamentas pranešė, kad nuo balandžio mėnesio Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. gyventojų. Paaiškėjo, kad rugsėjį Lietuvoje gyveno 2 mln. 988 tūkst. žmonės.

SPALIS

Spalio 3 dieną Lietuva nusprendė inicijuoti ieškinį prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Ginčas susijęs su 5 mlrd. litų permoka už „Gazprom“ dujas, tiektas į Lietuvą pagal atitinkamas sutartis, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.

Spalio 4 dieną naktį Kauno rajone degė Kulautuvos bažnyčia. Liepsna suniokojo visą bažnyčios vidų ir pusę stogo.

Spalio 12 dieną NATO Šiaurės Atlanto Taryba pritarė, kad Lietuvos energetinio saugumo centras taptų akredituotu NATO kompetencijos centru.

Spalio 12 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino iš Baltarusijos kariuomenės pabėgusio 22 metų Stepano Zacharčenkos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą. Migracijos departamentas buvo atsisakęs suteiktį politinį prieglobstį dezertyravusiam baltarusui.

Spalio 14 dieną Lietuvoje vyko pirmasis rinkimų į Seimą turas bei patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės. Po pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje pirmavo Darbo partija, gavusi per 20 proc. balsų, antri liko socialdemokratai - per 18 proc., treti - konservatoriai su beveik 15 proc. balsų. Liberalų sąjūdis surinko per 8 proc., „Drąsos kelio“ partija - beveik 8 proc., partija „Tvarka ir teisingumas“ - per 7 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija, - netoli 6 proc. rinkėjų balsų. Patariamasis referendumas, dalyvavus 52 proc. rinkėjų įvyko - „taip“ naujos AE statybai pasakė 34,07 proc., „ne“ - 62,70  proc. balsavusiųjų.

Spalio 15 dieną daugiausia balsų pirmajame rinkimų ture iškovojusios Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos bei partijos „Tvarkos ir teisingumas“ lyderiai sudarė darbo grupę deryboms dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.

Spalio 17 dieną Seimas ratifikavo susitarimą su Rusija dėl tilto per Nemuną bei jo prieigų statybos, naujasis tiltas sujungs Panemunę ir Tilžę (Sovetską).

Spalio 17 dieną Seimas priėmė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymą, kuria žvalgybinė veikla atskiriama nuo teisėsaugos ir kuriuo baigta žvalgybos sistemos reforma.

Spalio 21 dieną Vyriausioji rinkimų komisija dėl rinkimų pažeidimų pripažino negaliojančiais Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus vienmandatėje Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje. Vėliau dėl šio sprendimo prezidentė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris patvirtino, kad komisijos nutarimas buvo pagrįstas.

Spalio 21 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį 80-mečio proga apdovanojo Vyčio kryžiaus ordinu.

Spalio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs našlės Liudvikos Pociūnienės skundą dėl kompensacijos mokėjimo, nusprendė, kad saugumo karininkas Vytautas Pociūnas žūties Baltarusijoje metu vykdė Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) deleguotas funkcijas.

Spalio 26 dieną Generalinė prokuratūra vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje Darbo partijai, jos lyderiui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui, kandidatei į Seimo nares Vitalijai Vonžutaitei ir buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei pateikė sunkesnius kaltinimus - dėl sukčiavimo.

Spalio 28 dieną vyko antrasis Seimo rinkimų turas, kuriame 67 vienmandatėse apygardose dėl mandato varžėsi 134 kandidatai. Pagal abiejų Seimo rinkimų turo rezultatus, daugiausiai vietų - 38 - Seime iškovojo socialdemokratai, antri liko konservatoriai - 33 vietos, Darbo partija - 29, partija „Tvarka ir teisingumas“ - 11, Liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, partija „Drąsos kelias“ - 7, taip pat į Seimą išrinkti trys savarankiškai išsikėlę kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.

Spalio 29 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi pareiškė, kad formuojant Vyriausybę Darbo partija negali dalyvauti.

LAPKRITIS

Lapkričio 6 dieną Lietuvos socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Vėliau prie šių partijų prisidėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Lapkričio 8 dieną Seimas prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu po paaiškėjusių balsų pirkimų atvejų per Seimo rinkimus parlamentas priėmė pataisas dėl griežtesnių bausmių balsų pirkėjams.

Lapkričio 10 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nustatant Seimo rinkimų rezultatus buvo padaryti pažeidimai daugiamandatėje apygardoje laimėtojais paskelbiant kelis Darbo partijos kandidatus bei Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje tvirtinant nugalėtoją. Vėliau Seimas remdamasis šia išvada panaikino rinkimų rezultatus vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje, o iš Darbo partijos sąrašo išbraukė tris balsų pirkimo istorijoje figūravusius politikus.

Lapkričio 13 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė ir dėl galimos korupcijos įtarimus pareiškė septyniems Migracijos departamento pareigūnams, kurie galėjo neteisėtai pelnytis iš leidimų gyventi Lietuvoje.

Lapkričio 13 dieną Seimas dėl rinkimų pažeidimų nuo gruodžio vidurio nutraukė Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus. Tačiau naujos kadencijos Seimas šį nutarimą atšaukė, palikdamas toliau dirbti senos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Lapkričio 16 dieną į pirmą posėdį susirinko 2012-2016 metų kadencijos Seimas, parlamento pirmininku išrinktas Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas.

Lapkričio 16 dieną Teisėjų tarybos pirmininku antrai kadencijai išrinktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Lapkričio 21 dieną eidamas 85-uosius metus po sunkios ligos mirė vienas garsiausių Lietuvos sportininkų boksininkas Algirdas Šocikas. Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950-1954 ir 1956 m.) bei šešis kartus Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu.

Lapkričio 22 dieną generalinis prokuroras Darius Valys Seimui atsiuntė prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn vadinamosios juodosios buhalterijos byloje teisiamus Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, jo pavaduotoją Vytautą Gapšį bei Vitaliją Vonžutaitę. Seimas gruodį šį prašymą patenkino.

Lapkričio 23 dieną 2012 metų Europos Sąjungos (ES) literatūros premija už esė rinkinį „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ kartu su 11 kitų Europos šalių rašytojų apdovanota lietuvių prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė.

Lapkričio 26 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių ministru pirmininku.

Lapkričio 26 dieną mirė 69 metų Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Julius Veselka.

Lapkričio 30 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas rezonansinėje vadinamosios pedofilijos byloje išteisino mažametės tvirkinimu kaltintą dabar jau mirusį kaunietį Andrių Ūsą.

GRUODIS

Gruodžio 5 dieną sulaikytos beveik trys dešimtys piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu įtariamų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto pareigūnų. Po šių įvykių prie sienos su Baltarusija padidėjus vilkikų eilėms eilėms Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pasiuntė Lietuvos ambasadai notą.

Gruodžio 6 dieną Tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė, kad tuometinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pakenkė olimpinio judėjimo reputacijai ir pažeidė elgesio kodeksą, kai įsitraukė į Londono olimpinių žaidynių bilietų perpardavinėjimą.

Gruodžio 10 dieną paskelbti 2012 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kuriais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas, scenografas Vitalijus Mazūras.

Gruodžio 13 dieną Seimas pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos šešioliktosios Vyriausybės programai, prisiekė ir darbą pradėjo šešioliktasis Ministrų kabinetas.

Gruodžio 13 dieną 15-metė Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė Turkijoje vykusiame pasaulio plaukimo čempionate iškovojo savo pirmąjį šiose varžybose aukso medalį, vėliau jos kolekciją papildė dar vienas aukso bei sidabro medaliai.

Gruodžio 27 dieną Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų nusikaltimų 1991 metais. Tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovai Boleslavas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas turėtų būti teisiami už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.


Šiame straipsnyje: įvykiaiLietuva2012

NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Rolandu Paksu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi gaujos vadeiva Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs. Tai yra nusikalstamos partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu, tai yra sukčiavimas. Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES, tai yra sukčiavimas. Kai net Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus, tai yra sukčiavimas. Lietuva yra naikinama, sukčiaujant. 22 metus partinės gaujos naikino Lietuvą. Negerai. Partinės gaujos, kurios valdė Lietuvą 22 metus, darė nusikaltimus žmogiškumui. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto mąsto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių