Šuns paieškos visą Panevėžio miestą sukėlė ant kojų

Panevėžys sukilęs ant kojų dėl trejetą savaičių tarsi vaiduoklis klaidžiojančio į vilką panašaus šuns.

Žada solidų atlygį

Iš parodos miesto sporto rūmuose pasprukusių devynių mėnesių čekoslovakų vilkšunio sugauti nepavyksta, nors į paieškas įsitraukęs kone visas miestas – gyventojai, įmonės, net policija. 

Išsigandusio ir sužeisto keturkojo šeimininkams susigrąžinti nesiseka netgi už šunį  pažadėjus solidų atlygį – 1000 litų. 

Kaunietės Žanos Vaičaitienės ir jos sutuoktinio keliai pastarosiomis savaitėmis driekiasi į Aukštaitijos sostinę, kur klaidžioja nesugaunamasis Grėjus. Apie pabėgusį augintinį paskelbę spaudoje Vaičaičiai ir jų draugai panevėžiečiai suvirpa nuo kiekvieno telefono skambučio, vildamiesi sulaukti žinių apie baikštųjį vilkšunį. 

Juos guodžia tik mintis, kad Grėjus turėtų būti dar gyvas – skambinantieji praneša matę šunį tai vienoje, tai kitoje miesto dalyje. 

Svetimų neprisileidžia

Kauniečių namuose augęs Grėjus save klajonėms pasmerkė rugsėjo 26-ąją pasprukęs iš šeimininkų rankų. Iš miesto sporto rūmuose vykusios parodos į lauką išėjęs jaunas gyvūnas išsigandęs minios trūktelėjo pavadį ir nurūko neatsisukdamas.

„Tokia šuns reakcija nestebina. Išsigandęs šuo nesustodamas gali nubėgti net kelis kilometrus“, – pasakojo Grėjaus šeimininkų draugė panevėžietė Ilma Andronenko. 

Netrukus buvo gauta žinių, kad Grėjus blaškosi netoli „Lino“ fabriko. Tačiau atskubėjusiai Ilmai sugauti šuniuko nepavyko, o kol atvažiavo šeimininkė, jo pėdos jau vėl buvo ataušusios. 

Pasak I.Andronenko, per pastarąsias savaites Grėjų žmonės matę ne kartą – skambinusieji pasakojo pastebėję keturkojį Tinklų g. rajone, klaidžiojantį paupiu tarp „Pieno žvaigždžių“ kombinato ir buvusios „Ekrano“ gamyklos. 

Šunelis buvo pastebėtas ir Senamiesčio bei S.Kerbedžio g. sankryžoje. Mačiusiųjų keturkojį skambučių Ilma ir Vaičaičiai sulaukia kasdien ir ne po vieną. 

Apie pasprukusį vilkšunį jie pranešė valkataujančius gyvūnus gaudančiam „Panevėžio specialiam“ autotransportui, miesto policijos komisariatui. „Suprantame, kad ir policija, ir Savivaldybės įmonė turi didesnių rūpesčių nei mūsų šuo. Tiesiog jie žino, kad gyvūnas laksto, gal kas ir jiems praneš apie Grėjų“, – viliasi Ž.Vaičaitienė.

Bėda, kad Grėjus svetimų neprisileidžia, o į Panevėžį atskubėjusiems šeimininkams savo augintinio dar nepavyko sutikti. 

Ilma pasakoja mačiusi keturkojį pievose netoli „Ekrano“, tačiau ir jai nepasisekė Grėjaus prisivilioti. Kad įgautų pasitikėjimą, ji keturkojo leidžiasi ieškoti vesdamasi savo kalytę, įsidėjusi ėdalo. Tačiau nei į patelę, nei į skanėstus vilkšunis nereaguoja – vos pašnekintas sprunka tolyn. 

Prašo šuns nekalbinti ir negaudyti

Ilmai ir šeimininkams nerimą kelia, kad Grėjus neseniai pastebėtas šlubuojantis – nežinia, ar šunelį buvo partrenkusi mašina, ar piktadarys paleido pagalį. 

„Labiausiai nerimaujam, kad nesusirgtų, kad mašinos nesuvažinėtų. Sveikas Grėjus gali ilgai taip klajodamas išgyventi. Kol kailis geras, šuo, išvestas gyventi ne kambarinėmis sąlygomis, nesušals. Turėtų ir nebadauti, nes ten, kur pastebėtas klaidžiojant, paliekame jam ėdalo“, – pasakojo I.Andronenko. 

Anot jos, šuo visiškai neagresyvus, netgi labai baikštus. 

„Čekoslovakų vilkšunio veislei būdinga nepasitikėti svetimais. Nuo jų Grėjus lekia tolyn. Jei prisileistų, būtų seniai sugautas“, – teigė Ilma. 

Iš pirmo žvilgsnio Grėjus – grynas vilkas. Pasak I.Andronenko, jei neturėtų pavadėlio ant kaklo ir būtų pasprukęs miške, medžiotojai veikiausiai nupiltų palaikę laukiniu žvėrimi. 

Grėjaus ieškantieji prašo pastebėjus šunelį jo ne tik negaudyti, bet ir nešaukti, stengtis neatkreipti gyvūno dėmesio. 

„Būtų geriausia, jei Grėjų pamatę žmonės tiesiog nereaguotų į jį, o įsidėmėtų laiką, vietą, jo judėjimo kryptį ir tuojau pat mums paskambintų. Neblogai būtų, jei padėję kokio ėdalo atsitrauktų“, – prašo Ž.Vaičaitienė. 

Nors Grėjus – ne vienintelis Vaičaičių šuo, tačiau už jį šeimininkai nepagailėtų nė 1000 litų – maždaug tiek pat, kiek tokios veislės keturkojis kainuoja. Vaičaičiams Grėjus – tarsi šeimos narys ir šeimininkai nepraranda vilties šunį parsivežti namo.