Strasbūro teismas viešame posėdyje nagrinės R.Pakso bylą

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) trečiadienį viešame posėdyje nagrinės apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso skundą, kuriuo politikas siekia atgauti teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Strasbūre įsikūrusio teismo Didžioji kolegija trečiadienį viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos vyriausybės atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai "Tvarka ir teisingumas" vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė.

Posėdis turėtų trukti ne daugiau nei kelias valandas.

"Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau - esu įsitikinęs, kad tai buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose valstybėse", - BNS prieš teismo posėdį sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo posėdyje.

Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai - žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai - taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės "įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią".

"Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę - teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi", - BNS sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus - Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

"Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali tekti laukti labai ilgai - kartais laukti tenka pusmetį ar visus metus", - sakė E.Baltutytė.

Bylą "Paksas prieš Lietuvą" nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.


Šiame straipsnyje: paksasEŽTT

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių