Strasbūre Latvijos laimėta byla dėl karo meto nusikaltimų gali būti reikšminga ir Lietuvai

Strasbūro teisme Latvijos laimėta byla, kurioje vertinti Antrojo pasaulinio karo meto karo nusikaltimai, gali būti reikšminga ir Lietuvai, sako Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė.

Lietuva trečiosios šalies teisėmis dalyvavo byloje, kurioje Strasbūro teismas pirmadienį patenkino apeliacinį Latvijos skundą ir nenustatė pažeidimo dėl Latvijos teismo sprendimo nubausti raudonųjų partizano būrio vadą Vasilijų Kononovą už civilių gyventojų nužudymą vokiečių okupacijos karo metais.

"Kadangi buvo vertinamos karo meto aplinkybės Latvijoje, ši byla gali būti reikšminga ir svarbi, nes gali būti, kad ir mes ateityje turėsime panašią bylą", - BNS pirmadienį sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, pastabas pateikusi Lietuva atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys karo metais patyrė dvigubą okupaciją.

"Šiuo atveju ypatumas buvo tas, kad mus su Latvija jungia viena istorija ir istorinių aplinkybių vertinimas yra reikšmingas", - sakė E.Baltutytė.

Lavijai palankus teismo sprendimas sukėlė didelį Rusijos nepasitenkinimą, kurios Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad sprendimas reiškia nacių pateisinimą ir yra politiškai motyvuotas.

Rusijos piliečiu vėliau tapusį V.Kononovą Latvijos teismas 2004 metais nuteisė dėl karo nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė Latvijoje vokiečių okupacijos metais prieš civilius gyventojus. Nuspręsta, kad vyras, kuriam dabar yra 87 metai, turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus už tai, jog vadovavo raudonųjų partizanų būriui, kuris 1944 metų gegužės 27 dieną Mazie Bati kaime įvykdė baudžiamąją egzekuciją.

Jos metu būrio vyrai nužudė 9 minėto kaimo gyventojus, nes jie tariamai kolaboravo su vokiečiais, kuriems prieš trejetą mėnesių buvo išdavę 12 partizanų.

Iš pradžių Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija konstatavo, jog Latvija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio nuostatą, jog nėra bausmės be įstatymo.

Tačiau Didžioji kolegija pirmadienį paskelbė, kad raudonųjų partizanų būrio įvykdyta baudžiamoji egzekucija pagal 1944 metų tarptautinę teisę laikytina karo nusikaltimu, todėl V.Kononovas galėjo pagrįstai numatyti, kad jo veiksmai prilygo karo nusikaltimams pagal tuo metu taikytinas tarptautinės teisės normas, reglamentavusias elgesį karo metu.

Teismas pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę nei 1944 metais, nei vėliau karo nusikaltimams senaties terminai nėra taikomi.

Lietuva į šią bylą įsijungė trečiosios šalies teisėmis ir pateikė rašytines pastabas dėl istorinių ir teisinių aplinkybių vertinimo. Lietuvos pastabose buvo atkreiptas Strasbūro teismo dėmesys į Baltijos valstybių teisinį statusą Antrojo pasaulinio karo metais bei sovietų ginkluotų pajėgų veiksmų prieš Baltijos šalių gyventojus kvalifikavimą.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė padėką Lietuvai už dalyvavimą byloje trečiosios šalies teisėmis, palaikant Latvijos Vyriausybės poziciją.

Pasak E.Baltutytės, prieš Lietuvą tiesiogiai susijusių bylų Strasbūro teisme nėra - labai netiesiogiai panaši yra tik byla "Vasiliaskas prieš Lietuvą", kurioje dėl to paties galimo Konvencijos pažeidimo skundžiasi dėl partizanų nužudymo pokario metais nuteistas vyras.


Šiame straipsnyje: teismasistorijaLatvijaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių