Statistikos departamentas: vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą

Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet sumažėjęs išvykstančiųjų srautas dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo penktadienį paskelbta statistika.

Pernai 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusių) piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo.

2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,3 karto (12,8 tūkst.). Vidutiniškai 2012 m. 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto (2011 m. – 17,8).

1 pav. Emigracijos srautai ¹

¹ 2005–2009 m. emigrantų skaičius perskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais bei 2006–2010 m. atliktų statistinių tyrimų, kuriais remiantis buvo įvertinti 2005–2009 m. nedeklaruotos emigracijos srautai, duomenimis.

2012 m. dauguma (79 proc.) emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares (2011 m. – 82 proc.). Pagal populiarumą tarp emigravusių iš Lietuvos gyventojų pirmoji buvo Jungtinė Karalystė (48 proc. visų emigrantų), antroji – Airija (9 proc.). Lietuvos gyventojai emigravo ir į Vokietiją, Norvegiją (po 8 proc.), Jungtines Amerikos Valstijas (4 proc.), Ispaniją (3 proc.), Švediją, Rusiją, Daniją (po 2 proc.). 2011 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 49 procentai visų emigrantų,  Airiją – 10,  Norvegiją, Vokietiją  – po 7 procentus.

Pernai didžiąją dalį emigrantų (41 procentą) sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai, 12 procentų – 30–34 metų amžiaus (2011 m. – atitinkamai 43 proc. ir 13 proc.). Emigravę vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 13 procentų, pagyvenę (65 metų ir vyresni) gyventojai – tik vieną procentą visų emigrantų (2011 m. – atitinkamai 10 proc. ir  0,8 proc.).

2012 m. emigravo 20,7 tūkst. moterų ir 20,4 tūkst. vyrų. Dauguma (69 proc.) emigravusių 18 metų ir vyresnio amžiaus moterų niekada nebuvo susituokusios ar buvo išsituokusios, beveik trečdalis (28 proc.) – ištekėjusios (2011 m. – atitinkamai 70 proc. ir 28 proc.). Pastaruosius dvejus metus (2011–2012 m.) emigravę niekada santuokoje negyvenę ar išsituokę vyrai sudarė 67 procentus visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų.

Pernai 75 procentai 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2011 m. – 82 proc.).

2012 m. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 94 procentus visų emigrantų, užsieniečiai – 6, 2011 m. – atitinkamai 96 ir 4 procentus. Pernai kas ketvirtas emigravęs užsienietis buvo Baltarusijos Respublikos, kas šeštas – Ukrainos ar Rusijos Federacijos pilietis.

Dauguma (87 proc.) emigrantų buvo gimę Lietuvoje, Rusijoje – 3 procentai, Jungtinėje Karalystėje, Baltarusijoje ir Ukrainoje – po 2 procentus.

2012 m. į Lietuvą imigravo 19,8 tūkst. žmonių – tai 4,1 tūkst., arba 1,3 karto, daugiau negu 2011 m. Imigrantų skaičius 1 tūkst. gyventojų padidėjo nuo 5,2 2011 m. iki 6,6 2012 m.

Pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. (87 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai ketvirtadaliu (3,3 tūkst.) daugiau negu 2011 m.

2 pav. Grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai

Pastaruosius dvejus metus (2011–2012 m.) beveik kas antras grįžęs (reemigravęs) Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, kas aštuntas – iš Airijos, kas dvyliktas – iš Norvegijos.

Pernai ketvirtadalį (26 proc.) visų grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 22 procentus – 20–24 metų amžiaus ir 14 procentų – 30–34 metų amžiaus (2011 m. – atitinkamai 25, 24 ir 14 procentų).

2012 m. į Lietuvą imigravo 2,5 tūkst. (13 proc. visų imigrantų) užsieniečių (2011 m. – 1,7 tūkst., arba 11 proc.). Dauguma 2012 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo Rusijos Federacijos (526), Ukrainos (377), Baltarusijos Respublikos (363), Lenkijos Respublikos (137) ir Latvijos Respublikos (113) piliečiai.

Pernai iš Lietuvos emigravo 21,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2011 m. – 38,2 tūkst.).