Sprendimo dėl dirbtinio apvaisinimo dar nerado

Vyriausybė vėl neapsisprendė, kokį dirbtinį apvaisinimą – liberalesnį ar konservatyvesnį – Lietuvoje įteisinti ir sprendimą atidėjo.

Kol politikai delsia, nevaisingumo problemų turinčios poros tinkamo gydymo ar donoro lytinių ląstelių priverstos ieškoti kitose šalyse, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Vaisingumo klinikose kasmet dirbtinio apvaisinimo procedūros atliekamos iki pusės tūkstančio porų. Lietuvoje poros gali tik gydytis, tačiau, pasak Vaisingumo asociacijos, visiškai nevaisingos poros, kurioms reikia donorų lytinių ląstelių, jų turi vykti į kitas šalis. Mat tokių ląstelių bankas Lietuvoje neįteisintas.

Lietuvoje jau šešerius metus nesugebama priimti dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Neapsisprendžiama, kurį – liberalesnį ar konservatyvesnį – Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą apvaisinimo įstatymo projektą įteisinti.

Konservatyvusis variantas embrionų neleidžia laikyti ir šaldyti, o lytinių ląstelių donorystė leidžiama tik šeimoms arba partnerystę registravusioms poroms.

Jei politikai apsistotų ties šiuo griežtesniu variantu, anot Vaisingumo asociacijos, moterims nebūtų galima taikyti individualaus gydymo ir jų sveikatai būtų daroma didelė žala.

Šių procedūrų sėkmė ir taip yra apie 30–40 proc. visame pasaulyje. Jeigu būtų priimtos konservatyvios alternatyvos, tai tokių procedūrų sėkmė dar sumažėtų ir šeimoms, susiduriančioms su nevaisingumu, reikėtų dar daugiau iškęsti procedūrų, dar daugiau vartoti vaistų, gadinti savo sveikatą, emocijas ir finansus“, – tvirtina Vaisingumo asociacijos direktorė Rūta Vyšniauskaitė.

Anot asociacijos, embrionus reikėtų leisti laikyti, šaldyti ir jų moterims neriboti.

„Yra politinė ir pasaulėžiūros problema – tai būtent požiūris į lytinių ląstelių donorystę, į gyvybės klausimą, kur daugelis mano, kad embrionas, jo užuomazga ir yra gyvybės pradžia. Taigi embriono šaldymas ir su tuo susiję procesai, pavyzdžiui, embriono sunaikinimas, tampa tokia etine, moraline problema“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Politikams delsiant, nevaisingumo problemų turinčios šeimos priverstos tinkamo gydymo ieškoti kitose šalyse.

„Jeigu jau dabar trečdalis šeimų vyksta į Latviją, net neabejoju, jeigu būtų patvirtintas konservatyvios nuostatos, praktiškai pusė šeimų išeitų į kaimynines šalis, kad galėtų gydytis ir turėtų efektyvesnį gydymą“, – sako R. Vyšniauskaitė.

Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad kol nėra įstatymo, tol šeimos negali tikėtis ir bent dalinio dešimtis tūkstančių kainuojančių procedūrų kompensavimo iš ligonių kasų.


Šiame straipsnyje: dirbtinis apvaisinimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių