Socialdemokratai prašys vetuoti dvigubą pilietybę įteisinantį įstatymą

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai sako prašysiantys prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, jei jis bus priimtas Seime.

Socialdemokratų tvirtinimu, Seime kelią besiskinanti redakcija ne tik prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, bet ir turi rasinės diskriminacijos požymių.

Seimas ketvirtadienį balsuodamas pastraipsniui dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto priėmė straipsnį, kuris išplečia dvigubos pilietybės ribas.

Pritaręs minėtam straipsniui Seimas palaimino ginčus dėl atitikties Konstitucijai keliančią nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leidžia turėti Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiais.

Penktadienį per spaudos konferenciją Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas tvirtino, jog nors ir suprantamas svetur gyvenančių lietuvių kilmės žmonių noras turėti Lietuvos pilietybę, jis negali būti realizuojamas sulaužant Konstitucijos nuostatas.

"Antra pilietybė galima kaip atskiras išimtinis atvejis, tą konstatavo Konstitucinis Teismas. Iš karto kyla klausimas - ar mes turime galimybę plėsti asmenų ratą, kuriems suteikta antra pilietybė, ar ne. Pagal Konstitucijos dvyliktą straipsnį, galimybės plėsti asmenų ratą, kuriems suteikta dviguba pilietybė, nėra", - sakė J.Karosas.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

"Aš suprantu lietuviškos kilmės žmonių norą būti Lietuvos piliečiais, aš daug ką suprantu ir kai ką palaikau, bet niekuomet nesutiksiu, kad tas dalykas būtų daromas antikonstituciniu keliu, atskirą leidžiamą atvejį paverčiant vos ne visuotiniu atveju", - tęsė URK pirmininko pavaduotojas.

Jo tvirtinimu, leidžiant dvigubą pilietybę turėti beveik visiems išvykusiems asmenims, esant didelei emigracijai, gali susidaryti tokia situacija, kai valstybės klausimus - per rinkimus, referendumus - spręs ne joje gyvenantys, o užsienyje įsikūrę tautiečiai.

URK vieno vadovų teigimu, šiuo metu Europos Sąjungoje teisinis reguliavimas būtent kreipiamas ta linkme, jog dviguba pilietybė būtų apibrėžta kaip išimtinis atvejis.

"Didelė žmonių migracija, didelis judėjimas, mes Lietuvoje turim per milijoną piliečių, kurie emigracijoje, ir situacija vykstant žmonių judėjimui gali būti tokia, kad jei antrą pilietybę turės visi išeiviai, tai jie rinkimuose gali lemti mūsų valstybės gyvenimo reikalus, savaime suprantama, tai būtų absurdiška situacija", - sakė J.Karosas.

"Aš vakar susitikau su olandų ambasadoriumi Lietuvoj ir jam tą temą iškėliau, ir paklausiau, kokia pas juos situacija. Dabartiniu laiku ES valstybės riboja, siaurina antros pilietybės galimybių ratą, įstatymai taisomi ta linkme, kad valstybės piliečiai galėtų turėti vieną pilietybę, ir tik išimtinais atvejais - antrą, tokia yra ES tendencija", - kalbėjo socialdemokratas.

Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog pilietybės siejimas su tautine priklausomybe turi rasinio diskriminavimo požymių.

"Beje, Konstituciniame Teisme jau yra byla, susijusi su santykiu, ar galima pilietybei pritaikyti tautiškumo komponentą. Kaip žinote, jei taip yra, toks principas vadinamas rasine diskriminacija. Žydų kilmės pilietė yra padavusi prašymą į teismą, ir Šiaulių apygardos teismas jau kreipėsi į KT dėl to, ar galima diskriminuoti galimybę atkurti pilietybę pagal rasinį ar tautinį pobūdį", - sakė V.P.Andriukaitis.

Jis taip pat akcentavo, jog kitos valstybės pilietybės įgijimas tiesiogiai susijęs su priesaika kitai valstybei. Socialdemokrato manymu, tai reiškia ryšių su buvusia tėvyne išsižadėjimą.

"Visos šalys, kurios suteikia pilietybę, reikalauja priesaikos tai šaliai ir ryšių su savo buvusia tėvyne išsižadėjimo. Ir priesaikos žodžiai ar Olandijos, ar Norvegijos, ar kitų šalių, o ypač JAV, turi neišpasakytai svarbią prasmę. Tik priesaika atidaro duris į JAV pilietybę, kitaip sakant, mūsų lietuviai, oficialiai gaudami JAV pilietybę, turi išsižadėti ryšių su Lietuva", - dėstė V.P.Andriukaitis.

Socialdmeokratai taip pat negailėjo kritikos projektą remiantiems konservatoriams premjerui Andriui Kubiliui bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui Stasiui Šedbarui, pastarąjį kaltino spaudimu Konstituciniam Teismui.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras tvirtina, kad tik Konstitucinis Teismas gali išaiškinti, ar dviguba Lietuvos ir ES ar NATO valstybės pilietybė gali būti laikytina Konstitucijoje minimu atskiru atveju.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių