Socdemai: aukštojo mokslo įstatymas blokuojamas dirbtinai

Opoziciniai socialdemokratai įtaria valdančiuosius dirbtinai blokuojant pateiktą laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymą, valdantieji tokius kaltinimus sako esant nepagrįstais.

Antradienį prieš prasidedant neeilinei sesijai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas spręs dėl dviejų projektų, siūlančių išeitį po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, preliminaraus atitikimo Konstitucijai. Vieną projektą, kurį vertins TTK, pateikė socialdemokratai, kitą - valdantieji.

Seimo statutas numato, jog TTK privalo preliminariai apsvarstyti projektą, jei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia išvadą, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai. Socialdemokratų projektą vertinęs Teisės departamentas išvadoje tiesiogiai nenurodo galimos prieštaros Konstitucijai, tik atkreipia dėmesį, kad „projektu siekiama pakeisti gerokai platesnį įstatyminį mokslo ir studijų sistemos reguliavimą, nei reikalinga, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“.

Teisės departamentas rašo, jog „projektu siekiama pakeisti net ir tokias normas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos kaip neprieštaraujančios Konstitucijai“.
Vienas projekto iniciatorių socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis BNS sakė, kad teikiant teisės aktą, kuris užpildytų po KT nutarimo atsiradusį teisinį vakuumą, niekas neriboja galimybės teisinį reguliavimą siūlyti platesnės apimties klausimais, nei tiesiogiai nurodoma KT nutarime, o abejonės dėl projekto atitikimo Konstitucijai kėlimą jis vadina dirbtiniu stabdymu.

„Gintaras Steponavičius ir Valentinas Stundys deda visas pastangas, kad nebūtų vykdomas KT nutarimas. Jei Teisės departamentas neduoda išvados, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, aišku, kad tai yra dirbtinis stabdymas“, - BNS pirmadienį sakė V.P.Andriukaitis.

Pagal Seimo statutą, jeigu TTK padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, projektas gali būti svarstomas tik visų Seimo narių balsų dauguma, t.y. ne mažiau kaip 71 balsais iš 141, nepritarus tokiai išvadai.

Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, jog dėl abiejų projektų esama abejonių, tad abu projektus komitetas ir apsvarstys, o kaltinimus dėl dirbtinio oponentų projekto blokavimo dar iki posėdžių salės atmeta.

„Ir dėl vieno, ir dėl kito dokumento abejonių yra, todėl komitetas įvertins, kad vėliau nebūtų kaltinimų, jog komitetas ko nors nepadarė. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priims Seimas. Kokie čia gali būti bandymai blokuoti, kai komitete yra per pusę opozicijos ir valdančiųjų“, - BNS sakė S.Šedbaras.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininko Valentino Stundžio ir švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus registruotą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą vertinęs Seimo Teisės departamentas išvadoje rašo, kad siūloma nuostata dėl studentų rotacijos „neatitinka Konstitucinio Teismo formuojamos praktikos“.

KT gruodį paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo situaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.

Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms, susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių