Šlovė turi savo kainą: kodėl netenkame talentingiausiųjų

Kodėl talentingi, gerbiami ir vertinami žmonės kartais nutaria nutraukti gyvybės stygą? Kodėl nebūtis atrodo mielesnė už gyvenimą? Kaip sako psichologai ir dvasininkai, šlovė irgi turi savo kainą, rašo portalas delfi.lt.

„Aš asmeniškai į tokius žmones žiūriu su gailestingumu ir atjauta,” – sakė Pilnų namų bendruomenės įkūrėjas Valerijus Rudzinskas.

Savo ruožtu psichoterapeutė Genovautė Petronienė pažymi, kad ypač kūrybingi ir meniškos sielos žmonės priklauso itin jautrių žmonių kategorijai. Dėl jautrumo tokie asmenys nemoka tinkamai reaguoti į stresą, dažnai pasitelkiamas alkoholis, kuris susilpnina emocijų kontrolę.

„Ir štai, konkrečiu momentu susidėjus aplinkybėms alkoholis gali padaryti meškos paslaugą. Bet visumoje, jeigu tai nebūtų įvykę tą dieną, tai greičiausiai visai nebūtų įvykę. Bet vieno karto užtenka ir baigta“, - apgailestavo G. Petronienė.

Šlovė – nelengvai pakeliama Nuo alkoholio ir narkotikų priklausomi, gyvenimo prasmės nematantys žmonės dažni svečiai V. Rudzinsko įkurtoje bendruomenėje.

„Dažnai net negali pagalvoti, kad kai kuriems iš jų į galvą gali ateiti suicidinių minčių. Iš šalies atrodo, kad jie laimingi, sėkmingi, jiems viskas gerai, o iš tiesų - ne. Ir, deja, šitas reiškinys plinta”, – sakė Pilnų namų bendruomenės įkūrėjas.

V. Rudzinsko žodžiais, pakelti šlovę nelengva: „Žinomumas žmogų įpareigoja, padaro viešą, nuolat laiko įtampoje, todėl tokiam žmogui tikrai nėra lengva ir paprasta gyventi. Kaip ir bet kuris žmogus, turtingas, garsus taip pat pavargsta nuo įtampos, gyvenimo ritmo, todėl kai kurie nuklysta - pradeda vartoti alkoholį, narkotikus”.

Kunigo žodžiais, iš pradžių įtampa bandoma slopinti alkoholiu ir narkotikais, bet paskui žmonės net nepajunta, kad kitaip nebegali gyventi. Žlunga šeimos, karjeros, verslai.

„Priklausomybės ilgainiui visus sulygina. Pilnų namų bendruomenėje gyvena nuo benamių iki profesorių. Alkoholizmo, narkomanijos problemos turtai ir šlovė neišsprendžia, gal net pagilina”, – mano V. Rudzinskas.

Pasak kunigo, viskas prasideda nuo savaitgalinių išgėrinėjimų, o kai to neužtenka, „žmonės pradeda gerti po vieną ir labai greitai degraduoja".

Vienas sudėtingiausių klausimų, kuris visu aštrumu iškyla šlyjant reikalams – kokia prasmė gyventi? V. Rudzinsko įsitikinimu, žmogus turi patikėti, kad yra mylimas kito žmogaus ir Dievo. Tik tada atsiranda vidinis komfortas ir džiaugsmas.

„Pinigai ir šlovė to pakeisti negali. Ne veltui yra sakoma, kad geriau su mylimu žmogumi po egle gyventi, negu su nemylimu rūmuose. Jaustis mylimu – vidinio, psichologinio komforto sąlyga. Kai santykiai su žmonėmis ir su Dievu sutvarkyti, viskas gyvenime būna daug paprasčiau. Jei to nėra, žmogus susitelkia vien į save, savo bėdas, rūpesčius. Žmogui svarbu turėti nors pora kitų žmonių, kuriuos jis myli, ir kurie jį myli, tada bus viskas tvarkoje”, – įsitikinęs V. Rudzinskas.

Pilnų namų bendruomenės įkūrėjo teigimu, apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo yra pagalvoję dauguma nuo alkoholio ar narkotikų priklausomų žmonių: „Mūsų reabilitacijos grupėje dažnas tai patyręs ir net bandęs žudytis”, – sakė dvasininkas.

Didelis kūrybingumas ir didelis jautrumas – neatsiejami

Psichoterapeutė G. Petronienė teigia, kad žinomi žmonės nebūtinai iš gyvenimo pasitraukia dažniau nei paprasti piliečiai, tačiau savanoriškas gyvybės nutraukimas būdingas jautrios bei meniškos sielos žmonėms – aktoriams, dainininkams, muzikantams. Pašnekovės pasakojimu, tokių žmonių pasaulyje yra apie 10 proc.

„Visi kūrybiški žmonės išimtinai priklauso super jautrių žmonių kategorijai. O Vytautas Šapranauskas vienareišmiškai buvo labai ryškiai kūrybinga asmenybė“, - sakė G. Petronienė.

„Itin kūrybingi žmonės priklauso super jautrių žmonių kategorijai. Jų yra apie 10 proc. Super jautrumas reiškia didelį jautrumą stresui – tokia savybė lemia didelį kūrybingumą, bet neigiamų dalykų toks žmogus gali atlaikyti kur kas mažiau negu kiti. Gerai, jeigu toks asmuo gali griežtai pasakyti „ne“, laisvalaikiu nuo visko atsiriboti, reabilituotis, gerai, jei jam padeda artimieji. O jeigu jis to negali?“ - pridūrė psichoterapeutė.

G. Petronienė neatmeta galimybės, kad įtaką psichologiniam asmens neatsparumui turi ir žinomumas visuomenėje. Atrodo, ko gali trūkti žmogui, kuris yra garsus, gerbiamas, vertinamas, turi puikų darbą?

„Galiu pasakyti, kad yra labai didelė įtampa: visuomenė laukia iš tavęs labai geros produkcijos. Tave rodo, apie tave rašo, tu niekur negali padaryti klaidos... O klaidas visi pastebi labai greitai – ir kam reikia, ir kam nereikia“, - aiškino psichoterapeutė.

Jos teigimu, žymūs žmonės patenka į savotišką uždarą iššūkių ir įvertinimų ratą: žvaigždės negali pabėgti nuo žiniasklaidos, nebegali arba nebemoka atsisakyti užsakymų.

„Žymūs žmonės turi labai įtemptą grafiką, nebegali pabėgti nuo žiniasklaidos, negali pabėgti nuo užsakymų. Ir nėra taip, kad jie norėtų uždirbti daugiau pinigų arba pelnyti daugiau šlovės: jie įpainioti į tą tinklą, įpareigoti, todėl biologiškai išvargsta labai stipriai. Patys to net nepajaučia. Tokie žmonės gyvena ant to adrenalino: nauja užduotis, iššūkis, įvertinimas, vėl iššūkis, vėl įvertinimas – tai gali išsekinti nervų sistemą“ - sako G. Petronienė.

Pašnekovės tvirtinimu, harmoningumu pasižymintys žmones paprastai nesiveržia į šlovę, šlovė labiau vilioja pusiausvyra nepasižyminčius asmenis, kurie galėjo turėti problemų vaikystėje arba jiems trūksta savivertės.

„Harmoningi žmonės dažniausiai nesiveržia į šlovę, jie mieliau ramiai gyvena mažiau pasiekę. O į šlovę dažniausiai veržiasi žmonės, kurie turi kokį nors aiškų trūkumą: tarkime, jiems trūksta savivertės. Siekdami tapti kažkuo, jie tas problemas bando išspręsti, bet tai nereiškia, kad jos išsisprendžia“, - sakė G. Petronienė.

Psichoterapautė prisimena, jog pasaulinio lygio genijų vaikystė dažnai būdavo sudėtinga, juos kamuoja nepilnavertiškumo jausmas: pavyzdžiui, žmonės būna daug pasiekę, bet juos vis tiek kamuoja jausmas, kad yra netikę.

„Aišku, tada pirmas vyriškas kelias yra alkoholis“, - sako psichoterapeutė.

Jos teigimu, alkoholis palieka talentą, atmintį, tačiau susilpnina emocijų kontrolę.

„Ir štai, konkrečiu momentu susidėjus aplinkybėms alkoholis gali padaryti meškos paslaugą. Bet visumoje, jeigu tai nebūtų įvykę tą dieną, tai greičiausiai visai nebūtų įvykę. Bet vieno karto užtenka ir baigta“, - apgailestavo G. Petronienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių