Siūloma sodininkų bendrijas integruoti į bendrą miestų infrastruktūrą

Vyriausybė siūlo priimti įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas sodininkų bendrijas integruoti į bendrą miestų infrastruktūrą. Be to, siūloma neleisti steigti naujų sodininkų bendrijų, kai išdalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir jie chaotiškai, be būtinos infrastruktūros užstatomi namų kvartalais.

Aplinkos ministerijos parengtos ir Vyriausybės pasitarime pirmadienį svarstomos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos nesiūlo reglamentuoti teritorijų planavimo - tai turėtų būti daroma pagal bendras teritorijų planavimo ir statybų įstatymo nuostatas.

„Problemų soduose yra ne tiek jau mažai. Pati turbūt didžiausia problema yra tai, kad mes kartais galvojame apie sodininkų bendriją kaip teritoriją ir susivienijimą, kur vystoma žemės ūkio veikla, o iš tikrųjų sodininkų bendrijos pamažu ir ganėtinai chaotiškai virsta gyvenamaisiais kvartalais, kuo arčiau miesto - tuo daugiau“, - BNS sakė ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Pasak jo, šiuo metu neaišku, kas atsako už sodų bendrijų kelius.

„Vienas iš svarbiausių klausimų, - kad daugelyje bendrijų yra vidaus keliai, kai kartais nebe aišku, kas už ką atsako, tai yra pasiūlymai, kaip tuos kelius turėtų perimti savivaldybės. Antra, svarstoma, ar leisti naujų sodininkų bendrijų steigimą - tai yra Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas, kad nebūtų tokio proceso, nes dažniausia dabar bandoma steigti tokias bendrijas su tikslu žemės ūko paskirties žemėje sukurti gyvenamąjį kvartalą, bet pridengti jį sodininkų bendrija“, - sakė pareigūnas.

Jo teigimu, šiuo metu bendruose planuose numatoma, kad sodininkų bendrijose esanti žemė paliekama kaip žemės ūkio paskirties žemė arba jos paskirtis gali būti keičiama.
„Vilniaus mieste, pavyzdžiui, yra keletas sodų bendrijų, kuriose neleista konvertuoti į gyvenamuosius kvartalus, nes savivaldybė prisiima savotišką atsakomybę už kelius, valymą, vandens tiekimą, sanitarinių sąlygų užtikrinimą. Viena tokia sodininkų bendrijų yra netoli Vilniaus oro uosto“, - sakė V.Bezaras.

Pasak jo, šiuo metu Vilniuje į bendrą miesto infrastruktūrą yra integruotos sodininkų bendrijos, esančios arčiau miesto, pavyzdžiui, Pavilnio, Žaliųjų ežerų, Ozo gatvėje.

Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai siūlo spręsti sodininkų bendrijų steigimo, vidaus kelių kadastrinių matavimo ir įregistravimo registre finansavimo problemas. Tačiau, anot Aplinkos ministerijos, tai nėra jos kompetencijos dalykai.


Šiame straipsnyje: sodaiinfrastruktūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Vidmantai Bezarai, meluoji. Net ir labai aišku, kad už sodų bendrijų kelius atsako to turto savininkas. Turtą esantį sodininkų bendrovių turto balanse ir įregistruotą Registrų centre ekploatuoja savininkas. Jei šis turtas yra bešeimininkis, jį savo žinion perima valstybė savivaldybės asmenyje

Jonas

Jonas portretas
Seniai laikas prie miesto prijungti,juk visi dirba Klaipėdoje.Iš to rajono nieko negausi-anie tiek ir sugeba kaip šiknas kontoroj trinti.

Panemunė

Panemunė portretas
Galėtų paleisti 17 troleibusą, PANEMUNĖ BATĖGALĄ (KAUNO RAJONAS LAPĖS)
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių