Siūloma Kūčias paskelbti šventine diena

Seime įregistruotas įstatymo projektas, numatantis Kūčias paskelbti šventine diena.

Tačiau neaišku, kada šis projektas galėtų būti svarstomas, ar bus tai suspėta padaryti iki šių metų Kalėdų ir ar apskritai bus priimtas Seimo daugumos.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Edvardas Žakaris, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža ir Mindaugas Bastys pranešė Seimo sekretoriate įregistravę Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pataisą, kuria Kūčios būtų paskelbtos šventine diena. Projekto iniciatoriai tvirtina, kad jo tikslas – "stiprinti šeimos tradicijas, puoselėti tautos dvasinį paveldą".

"Pagal lietuvių tautos papročius, Kūčios yra labai svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji, prisimenami mirusieji", – teigia projekto autorius E.Žakaris.

Pasak politiko, Kūčių šventimo papročiu Lietuva išsiskiria iš kitų šalių: "Pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai žmonių, ypač moterų, tą dieną oficialiais ir neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena".

E.Žakaris atkreipė dėmesį, kad kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį nuo gruodžio 24-osios. "Tad Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena, nebūtų išskirtinis", – įsitikinę socialdemokratas.

Anksčiau skelbta, kad etninės kultūros globėjai siūlo Kūčias ir Vėlines (lapkričio 2-ąją) paskelbti laisvadieniais. "Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą“, - piktinosi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Internete prie šios D.Urbanavičienės iniciatyvos jau pasirašė apie keli tūkstančiai žmonių.

Etninės kultūros globos tarybos vadovė nesiūlo atsisakyti kurios nors iš šiuo metu Lietuvoje egzistuojančių šventinių dienų. Tokių yra netgi 14. Tai vienas didžiausių laisvadienių skaičių visoje Europos Sąjungoje.

Seime jau prieš kurį laiką buvo įregistruota pataisa, kuri numato Kūčių įteisinimą poilsio diena. Taip pat yra pasiūlymas ir dėl Konstitucijos dienos spalio 25-ąją paskelbimo šventine diena, kartu atsisakant gegužės 1-osios šventės.

Tačiau Seime jų neskubama svarstyti. Į rudens sesijos darbų programą yra įrašyti parlamentarų pasiūlymai dėl Darbo kodekso pataisų, susijusių su šventėmis, tačiau nenustatytas jų svarstymo laikas. Tai paprastai reiškia, kad svarstymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu liks laiko priėmus visus svarbiausius suplanuotus įstatymus. Laiko dažniausiai nelieka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys tvirtina atsargiai vertinąs kiekvieną pasiūlymą dėl švenčių sąrašo praplėtimo: "Tokius klausimus reikia spręsti kompleksiškai – svarstant naujo laisvadienio įteisinimą reikėtų pasižiūrėti ir padiskutuoti, kaip yra su esamu švenčių sąrašu, ar tikrai pasiūlymas dėl naujos šventės yra vertingas ir būtinas".

Valdantieji politikai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant pasiūlymus dėl naujų laisvadienių įteisinimo, gali kilti "neigiamų ekonominių padarinių – dėl papildomos švenčių dienos nustatymo padidėtų darbo valandos kaina, sumažėtų darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, „Sodros“ biudžetą".

Todėl bet kokias diskusijas apie laisvadienius politikai siūlytų perkelti ateičiai – po metų ar dviejų, kai ekonomika leis tai padaryti.