Siūloma braukti egzaminus suvienodinančią Švietimo įstatymo nuostatą

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Narkevičius siūlo iš Švietimo įstatymo išbraukti egzaminus lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms suvienodinančią nuostatą.

Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras įregistravo Švietimo įstatymo pataisos projektą, kuriuo būtų eliminuojama nuostata, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo“.

Vietoj to jis siūlo įrašyti, kad lietuvių kalbos mokėjimas būtų vertinamas „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Parlamentaras tvirtina, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą įgyja formaliame procese, t.y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, - pataisos aiškinamajame rašte tvirtina parlamentaras.

LLRA atstovo teigimu, dėl šių priežasčių „lietuvių kalbos programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalo būti skirtingas“.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius antradienį pakartojo, kad lenkų tautinės mažumos protestus sukėlęs Švietimo įstatymas keičiamas nebus, bet pabrėžė, kad jo įgyvendinimas bus lankstus procesas.

„Mes tikrai nesirengiame keisti Švietimo įstatymo, bet jo įgyvendinimą matome kaip lankstų procesą, kurio tikslas - pasiekti, kad mūsų vaikai gautų patį geriausią išsilavinimą ir neliktų erdvės kokiems nors politikų bandymams gąsdinti ar kelti kažkokį didelį nerimą“, - Lietuvos radijui kalbėjo Ministrų kabineto vadovas.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.


Šiame straipsnyje: Švietimo įstatymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
geda kitatauciams,kurie gime ir uzaugo Lietuvoje ir nemoka taisyklingai kalbeti lietuviskai,kokioj kitoj saly lenkai mokosi lenkiskai,kiek isvaziavusiu emigrantu vaikai mokosi Airijoje,Anglijoje ir pan.,ir visur mokosi tos salies kalba,taip,kad tegul tie lenkai patyli,tegul gerbia ta sali kurioje gyvena

pritariu

pritariu portretas
1-am komentatoriui. Čia lenkai tyčia kelia triukšmą, vaidina nuskriaustus. Sudarykime jiems sąlygas palikti Lietuvą, tegu varo kur tik nori, tada galės kalbėti ir rašyti lenkiškai kiek tik širdis geidžia. Nusibodo tas amžinas tomaševskininkų keliamas triukšmas, tai galima traktuoti kaip sąmoningą kenkimą valstybei, kurioje jie patys turi išskirtines sąlygas, o už tokią kenkėjišką veiklą tomaševskį reikia skelbti persona non grata. Ir baigti kreipti dėmesį į tuos lenkiūkščius: tegu jie neina į mokyklas, nesimoko, tai jų reikalas, ne mūsų.

Jonas

Jonas portretas
Nesuprantu,ko tas lenkakalbis cia sneka-gimtakalbiai-negintakalbiai!!! Juk tamasewskininkai susisikdami aiskina,kad jie cia gime,cia ju Tevyne!!!. Taigi,jeigu cia gime,ir cia ju Tevyne,-TAI IR GIMTOJI KALBA-LIETUVIU.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių