Siūlo įpareigoti dalį rezidentų trejus metus dirbti paskirtoje vietoje

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo bent ketvirtadalį rezidentų, kurių studijas finansuoja valstybė, įpareigoti bent trejus metus dirbti pasiūlytoje vietoje.

Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), teikdama valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių pagal atitinkamas studijų programas ŠMM, nurodo, į kurias studijų programas asmenims stojant yra numatoma pareiga baigus studijas įsidarbinti bent trejiems metams SAM siūlomoje vietoje.

„Valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų, kuriose baigus studijas ir gavus rezidentūros pažymėjimą įsipareigojama įsidarbinti ne trumpiau kaip 3 metams, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 25 procentai bendro tais metais teikiamo rezidentūros vietų skaičiaus“, - sakoma projekte.

Studentai, nesutinkantys baigę mokslus įsidarbinti siūlomoje vietoje, turėtų studijuoti savo lėšomis.

Iš viso medikai mokosi nuo 10 iki 13 metų: 6 metus trunka vientisosios studijos, vėliau metų trukmės praktika - internatūra ir galiausiai, per 3-6 metus trunkančias rezidentūros studijas pasirenkama profesinė kvalifikacija.

Greta subsidijos studijų kainai padengti rezidentai gauna stipendiją, jiems taip pat mokami atlyginimai.

Siūlymas šiuo metu pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, po jis turėtų būti svarstomas Vyriausybėje.


Šiame straipsnyje: medikaistudijosrezidentai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?

Pritariu

Pritariu portretas
Pritariu pasiūlymui.

Stase

Stase portretas
Nieko naujo. Rusu laikais visi, 100 proc. turejo atidirbti 3 metus pagal paskyrima. Jeigu valstybe savo pinigais tau suteike galimybe isigyti issilavinima, tai pasakyk aciu ir, budamas skolingas, atidirbk i tave investuotus pinigus arba grazink i biudzeta ta suma ir lek nors i Zambija. Dabar padetis nenormali. Valstybe (visi salies pilieciai) sukisa i studento mokslus didelius pinigus, o sis po baigimo net aciu nepasakes isvaziuoja dirbti i uzsieni. Nesakau, kad tai blogai, bet skola reikia grazinti. Uz dyka buna tik suris pelekautuose ir tai tik antrai pelei.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių