Sinoptikai: audros Lietuvoje siaus dažniau ir bus dar baisesnės

Lietuvą savaitgalį išgąsdinęs škvalas nebuvo didžiausia pastarųjų metų audra. Bet sinoptikai įspėja, kad ateityje mūsų šalyje audros siaus dažniau ir bus dar baisesnės.

Škvalas užklysta dažnai

Klimatologai ir civilinės saugos specialistai neneigia, kad praėjusį savaitgalį praūžusi audra buvo viena didesnių bent per pastaruosius kelioliką metų, nes atnešė ir milijoninius materialinius nuostolius, ir pražudė bei sužeidė ne vieną žmogų.

"Tokio masto audra, kai tiek daug išverstų medžių, kai ne vienas žuvusysis, iš tikrųjų yra gana retas reiškinys", - sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.

Tačiau, pasak jos, pačios audros Lietuvoje pasitaiko beveik kasmet. Ne kartą jos buvo atnešusios ir nemažai nuostolių. "Pavyzdžiui, škvalas Lietuvoje nėra joks retas reiškinys. Škvalas yra labai staigus, netikėtas vėjo sustiprėjimas, kai per akimirką gūsis sustiprėja kokiais 6-8 metrais per sekundę, kai kada ir daugiau. Būna, kad vėjo gūsiai pasiekia iki 30 m/s. Tokių momentų Lietuvoje tai vienoje, tai kitoje vietovėje vis pasitaiko. Per vieną minutę gali staiga imti ir nukelti stogą, sugriauti kokį netvirtą ar blogai pastatytą pastatą, išrauti kokį medį, nutraukti elektros ir kitokius komunikacijos laidus. Deja, ir žmogų vieną kitą užmuša", - pasakojo A.Galvonaitė.

"Yra buvę ir vėtrų visokių Lietuvoje ir uraganų prašliaužusių. Aišku, jie nėra dažni. Tam reikalingos ypatingos sąlygos. Visą meteorologinių stebėjimų istoriją jeigu imsime, tai pas mus yra pasitaikę visokiausių dalykų", - pridūrė ji.

Ekstremalių išbandymų gausės

Kita vertus, anot klimatologės, kai ne viename rajone pridaroma labai daug žalos, būna gana retai.

Šį savaitgalį užklupusią tokią staigią ir stiprią vėtrą, lietų bei krušą su perkūnijomis A.Galvonaitė aiškina pirmiausia įsivyravusia labai aukšta šiam regionui temperatūra ir aplink Lietuvą besisukančio ciklono bandymais ją pagaliau išstumti.

"Šių metų liepos mėnesio temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę net penkiais laipsniais. 16,7 laipsnio yra vidutinė liepos mėnesio temperatūra, o šįkart buvo 21,5. Klimato šiltėjimo tendencija išlieka. Pastaroji audra, beje, ne pirmoji šią vasarą, tik gal pirma tokia didesnė, su žmonių aukomis ir išvartytų medžių ištisais miškais, ir yra karštėjančio klimato išdava", - kalbėjo klimatologė.

Ji įspėjo, kad "tokių visokių ekstremumų ateityje turėsime dažniau, jie bus didesni, padarys daugiau nuostolių". Su tuo esą "reikės susitaikyti, tam pasiruošti".

Priminė "Anatolijų" ir "Erviną"

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai Donatas Gurevičius patvirtino, kad šiemet buvo ne viena gamtos stichija, atnešusi nemažai nuostolių. Tačiau pastaroji greičiausiai bus viena didžiausių.

"Bent jau pagal tai, kad žuvo keturi žmonės ir daug sužeista, pagal preliminarius materialinių nuostolių paskaičiavimus galima sakyti, kad audra buvo viena aršesnių per pastaruosius daugelį metų", - kalbėjo jis.

Bet pareigūnas priminė, kad audrų, vėtrų, viesulų, uraganų ir kitokių gamtos atneštų nelaimių Lietuvoje yra buvę nemažai: "Juk 1999 metais turėjome uraganą "Anatolijus", o 2005 metais – uraganą "Ervinas".

Pastarieji uraganai buvo labai nuostolingi. Pavyzdžiui, "Ervinas" pažeidė apie milijoną kubinių metrų medienos, atnešė beveik 25 milijonų litų nuostolius.

Viesulas kėlė į orą autobusus

Prisimenama, kad pernai liepos 19 dieną per vidurio Lietuvą iš pietų į šiaurę praūžusi audra nusinešė dviejų žmonių gyvybes, nutraukė nemažai elektros laidų, nuplėšė stogų, išvartė medžių. Tuomet draudikai, miškininkai ir civilinės saugos specialistai nuostolius įvertino beveik 6 milijonais litų.

2005 metų rugpjūčio 9-12 dienomis smarkus lietus viršijo Vyriausybės patvirtintus ekstremalių įvykių kriterijus. Intensyvūs lietūs, lydimi smarkaus vėjo, tęsėsi be perstojo beveik 4 paras, didžiausio intensyvumo laikotarpiu pasiekdami arba priartėdami prie stichinio meteorologinio reiškinio lygmens. Pietų ir Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai.
1995 metų liepą Kybartuose iškrito rekordinio dydžio kruša – ledėkų skersmuo siekė 12 cm, jie svėrė po 300 gramų. Nuostoliai dėl išdaužytų langų, pramuštų stogų, sugadintų automobilių – beveik milijonas litų.

1993 metų sausio viduryje Vidurio ir Rytų Lietuvoje siautėjusi audra užmušė 6, sužeidė beveik 100 žmonių.

Pats smarkiausias viesulas Lietuvoje siautė 1981 metais Širvintose, kai vėjas pasiekė net 70 m/s greitį. Palyginimui – 1999-aisiais "Anatolijaus" vėjo stiprumas buvo apie 40 m/s. Per viesulą Širvintose buvo sugriauta dešimtys pastatų, žuvo penki žmonės, į orą netgi buvo pakeltas keleivių pilnas autobusas.


Šiame straipsnyje: škavasaudra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių