A. Šemeta: reikia padaryti taip, kad gelbėti bankų nereikėtų

Europos Komisija (EK) siūlo euro zonoje kurti vieningą bankų sistemą. EK komisaras Algirdas Šemeta, kalbėdamas apie šį pasiūlymą, LRT Televizijai sakė, kad vieninga sistema smarkiai pagerintų bankų priežiūros kokybę, o paprastam Lietuvos žmogui tai garantuotų saugumą.

Kuo, Jūsų manymu, yra svarbus Europos Komisijos pasiūlymas kurti vieningą bankų sistemą? Susidaro toks įspūdis, kad yra kuriama didelio mąsto reforma. Kaip yra iš tikrųjų?

Taip, tai turbūt vienas svarbiausių šios kadencijos EK pasiūlymų, kuris turėtų padėti atstatyti pasitikėjimą bankų sektoriumi euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Šiuo metu nepaisant vieningos valiutos, zonoje veikiantys bankai yra prižiūrimi atskirų nacionalinių bankų priežiūros institucijų. Pavyzdžiu gali būti krepšinis. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai komandai žaidžiant, krepšininkams pataria vis kitas treneris. Reforma padėtų pasiekti, kad komandoje būtų vienas treneris, kad visa Europos centrinio banko priežiūra būtų centralizuota.

Ar Lietuvai būtina jungtis prie šitos sąjungos? Kaip žinia, ji pradėtų veikti jau nuo kitų metų pradžios.

Ši bankų sąjunga pirmiausia taikoma euro zonai, tačiau ji yra atvira ir ne euro zonos šalims. Kiekviena ne euro zonos šalis galės savanoriškai apsispręsti, ar prisijungti prie šios sąjungos. Aš manau, kad Lietuvai tikrai verta pagalvoti apie prisijungimą. Ši vieninga bankų priežiūra smarkiai pagerintų bankų priežiūros kokybę. Tai padidintų pasitikėjimą bankų priežiūra. O pasitikėjimas finansų sektoriuje yra labai svarbus. Lietuva turi labai rimtai apsvarstyti šią labai patrauklią galimybę.

Viena vertus, Lietuvoje pasitikėjimas Lietuvos bankais padidėtų, kitą vertus  – jeigu Lietuva prisijungtų prie šitos sąjungos, ji negalėtų realiai pasinaudoti gelbėjimo fondo pinigais. Ji negalėtų pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmu, nes ji nėra euro zonoje. Tuomet koks tikslas Lietuvai yra jungtis prie šitos sąjungos?

Turbūt sutiksite, kad gelbėjimas – tai paskutinis žingsnis visoje bankų priežiūros sekoje. Svarbiausias dalykas – prevencija. Reikia padaryti taip, kad gelbėti bankų nereikėtų. Šio kuriamo mechanizmo pagrindinis tikslas ir yra užtikrinti tokią prevenciją, kad ateityje to gelbėjimo neprireiktų. Kita vertus, Lietuvos bankai negali pretenduoti į Europos banko stabilumo mechanizmo fondo pinigus, nes šis fondas yra įsteigtas euro zonos šalių. Įmokas į ši fondą moka tik euro zonos šalys. Tačiau šis fondas yra numatęs galimybę teikti pagalbą bankams, jeigu juos reikia restruktūrizuoti. Aš matau dar vieną teigiamą dalyką, kad šis pasiūlymas gali veikti kaip papildomas stimulas Lietuvai greičiau tapti euro zonos nare ir prisijungti prie visos sistemos. Lietuva taip pat greičiau reikalui esant galėtų pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo teikiamomis galimybėmis.

Tačiau mes nematome Lietuvos politikų noro prisijungti prie euro zonos. Kaip Jūs manote, kodėl taip atsitiko?

Na, aš nežinau, kas atsitiko Lietuvos politikams. Mano manymu, Lietuvai yra labai naudinga kuo greičiau tapti euro zonos nare, nepaisant tų sunkumų, su kuriais šiuo metu susiduria euro zona. Aš tikiu, kad euro zona iš šios krizės tikrai pasimokys ir iškops iš jos daug stipresnė, negu buvo anksčiau. Lietuvai būti šio stipraus klubo nare reikštų galutinę integraciją į Vakarų Europą, o tai yra  vienas iš Lietuvos geopolitinių tikslų. Šiuo metu vykstančioje rinkimų kampanijoje apie tai reikėtų kalbėti, aiškinti žmonėms, kokia nauda Lietuvai būti euro zonos nare.

Komisare, dar kartą grįžkime prie bankų sąjungos. Tarp galimų grėsmių minima ta, kad jeigu Lietuva prie šios sistemos neprisijungtų, ar neatsitiktų taip, kad Lietuvos gyventojai savo indėlius dėtų į euro zonos bankus, nes jie yra patikimesni? Lietuvos bankai gali prarasti savo klientus. Ar neįžvelgiate šios grėsmės?

Iš tikrųjų gyventojų sprendimus daugeliu atvejų nulemia daugybė veiksnių. Aš nemanau, kad šis veiksnys viską nulemtų, juo labiau, kad visoje Europos Sąjungoje veikia indėlių draudimo sistema. Indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami. Šis naujas priežiūros mechanizmas reikalingas pasitikėjimui tarp pačių bankų atstatyti. Dabar mes dažnai susiduriame su situacija, kad tarpbankinė rinka iš esmės yra apmirusi. Dėl to bendra priežiūros sistema leistų tą pasitikėjimą atkurti. Kiekvieno banko, veikiančio šioje sistemoje. priežiūra, nesvarbu, ar šis bankas yra Italijoje, Prancūzijoje ar Graikijoje, būtų vykdoma vienodai.

Kaip ši sistema pakeistų paprastų Lietuvos žmonių gyvenimus? Ar jiems reikia džiaugtis dėl to, ar liūdėti?

Paprastam Lietuvos žmogui ši sistema garantuotų saugumą. Tie, kurie turi indėlių ar kitų finansinių įsipareigojimų, visada galvoja apie saugumą. Bet kokia problema bankuose gali pakeisti žmonių likimą. Taigi saugumo jausmas yra labai svarbus. Kita vertus, pagyvėjus tarpbankinei rinkai, tarpbankiniam skolinimuisi, taip pat turėtų pagyvėti ir realios ekonomikos finansavimas. Šiuo metu daugelis šalių susiduria su sunkumais gauti pinigų iš bankų bet kokiems projektams. Aš turiu galvoje būsto, verslo projektus. To pasitikėjimo atkūrimas leistų šią problemą pradėti spręsti. O tai, be abejo, pajustų kiekvienas žmogus.

Jūs manote, kad bankai tiesiog geriau funkcionuotų, geriau veiktų?

Aš manau, kad, vaizdingai pasakius, kraujotaka bankų sistemoje šiuo metu turi tam tikrų trombų. Jų atsikračiusi ji turėtų atgyti. Visa sistema turėtų funkcionuoti geriau.

Prisiminkime bankų problemas. Jūs pats turėjote atsisakyti minties visos Europos Sąjungos lygiu įvesti finansinių sandorių mokestį, dar vadinamą „Robino Hudo“ mokestį. Ką byloja Jūsų karti patirtis bendraujant su JAV ar kitų finansinių centrų atstovais? Ar ES gali priversti bankus elgtis atsakingai?

Norėčiau visus nuraminti, kad finansinių sandėrių mokestis tikrai nėra miręs. Tiesiog ES finansų ministrai padarė išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės pasiekti bendro susitarimo visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu yra rengiama taip vadinama sustiprinto bendradarbiavimo procedūra. Aš manau, nebe toli tas laikas, kai finansinių sandėrių mokestis išvys dienos šviesą. Kalbant apie bankų sąjungą, manau, ši rengimosi jai procedūra bus daug lengvesnė negu vykusi mokesčių sistemos metu. Visų ES šalių vadovai birželio mėnesį pritarė, kad bankų sąjungos reikia. Net skeptiškiausiai vertinantys gilesnę integraciją vadovai pritarė tam, kad tokia sąjunga euro zonoje egzistuotų. Pateiktas pasiūlymas atsižvelgia į galimus interesus visoje Europos Sąjungoje. Pagal jį bankų sąjunga būtų privaloma visai euro zonai ir savanoriška ne euro zonos narėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ponas semeta

ponas semeta portretas
savo sapaliones pasilikit sau ir savo kompanijoj, o apie euro ivedima Lietuvoje net negalvokit, nes Europos sajunga ir taip isirs ,o euras isnyks kaip dumas pas rukoriu, norisi tiketi,kad po seimo rinkimu,jus is europarlamentaro pareigu taip pat isnyksit kaip dumelis.

TO

TO portretas
nieks neisirs, nesitikek, o tu matyt pyksti ant to zmogaus del nupjautu ismoku, nes matyt esi valstybes islaikytinis

to 2

to 2 portretas
ka gero matai eu subinej ?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių