Sekmadienio naktį atšauktas vasaros laikas

Šis savaitgalis - ilgesnis nei įprasta dėl papildomo laisvadienio ir sezoninio laikrodžių rodyklių persukimo viena valanda atgal.

Savaitgalį prie šeštadienio ir sekmadienio prisidėjo laisva nuo darbo paskelbta Visų Šventųjų diena, lapkričio 1-oji, kuri šiemet yra pirmadienis.

Tai - paskutinis 2010-aisiais trijų ar keturių dienų ilgasis savaitgalis. Abi Kalėdų dienos šiais metais sutampa su šeštadieniu ir sekmadieniu. Be to, ir kitų metų sausio 1-oji bus šeštadienis, todėl nei Kalėdos, nei Naujieji metai šįkart nepridės papildomų laisvadienių.

2011 metais ilgųjų trijų ar keturių dienų savaitgalių bus net šeši - per Kovo 11-osios šventę, taip pat Vėlykas balandžio pabaigoje, Jonines, Žolinę, Visų Šventųjų dieną ir Kalėdas.

Be to, šis savaitgalis prailgėjo visa valanda naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Šiemet spalio 31-ąją 4 valandą laikrodžių rodyklės pasuktos viena valanda atgal. Taip atšauktas vasaros laikas.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžius pasukant valandą į priekį ir taikomas daugiau kaip pusmetį - iki paskutinio spalio sekmadienio.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Vyriausybė. Tačiau 2003-ųjų pavasarį ministrų kabinetas sugrąžino vasaros laiko taikymą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX amžiaus pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

Prieš ketverius metus Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.

Kitąmet ES vėl svarstys, ar reikia dukart per metus kaitalioti laiką.

Kai kurie Seimo opozicijos šiomis dienomis pasiūlė priimti rezoliuciją, kuria Vyriausybei būtų rekomenduota nesukinėti laikrodžių pavasarį ir rudenį. Tačiau rezoliucija turi tik rekomendacinį pobūdį, be to, neaišku, ar ji bus parlamente priimta.


Šiame straipsnyje: ilgasis savaitgalislaikas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių