Seimui dar kartą pateikta tiesioginių merų rinkimų idėja

Seimas sutinka svarstyti dar kartą teikiamą Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.

Tačiau parlamentarai ir vėl pradeda ginčus dėl to, kokie bus tokio mero įgaliojimai. Iki šiol ne kartą bandyta Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet tai niekad nepavykdavo politikams nesutariant dėl įgaliojimų paskirstymo tarp savivaldybių institucijų.

Sutiko svarstyti

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Seimo nariai balsavo už tai, kad būtų pradėtas dar vienas Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo svarstymas. Tačiau ar jos tikrai bus priimtos, kol kas neaišku.

Projektą pristatęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas tvirtino, kad „grįžti prie merų tiesioginių rinkimų klausimo paskatino visuomenės, šalies vadovybės, daugelio kolegų bei asmeninė pozicija, taip pat savivaldybių vadovybių formavimo procesai po savivaldos rinkimų, kuomet ne vienoje savivaldybėje valdančiosios koalicijos tarybose buvo sudaromos be daugiausiai mandatų gavusių kandidatų sąrašų, o merais tapo ne didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnę savivaldybių tarybų nariai“.

V.Kurpuvesas atkreipė dėmesį, kad pagal parengtas Konstitucijos pataisas siūloma nustatyti, kad merai, kuriuos, kaip ir savivaldybių tarybų narius, gyventojai rinktų tiesiogiai, būtų vykdomoji, savivaldybės tarybai ir gyventojams atskaitinga, institucija. Todėl tiesiogiai išrinktas meras nebūtų savivaldybės tarybos narys, bet iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas, tik turėtų kiek platesnius įgaliojimus. Savo ruožtu taryba rinktų pirmininką, kuris vadovautų jos posėdžiams.

Pavyzdys – valstybės valdymas

Būtent įgaliojimų padalinimas tarp mero ir tarybos iki šiol kišo koją tiesioginių merų rinkimų idėjai.

V.Kurpuveso siūloma pataisa susilaukė kritikos Seimo posėdyje. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis priminė, kad panaši įgaliojimų pasiskirstymo sistema Lietuvoje galiojo 1990-1995 metais, kai fiksuota nemažai politinių konfliktų tarp merų ir savivaldybių tarybų pirmininkų.

Komiteto pirmininkas atsakė, kad būtina teisiškai labai aiškiai ir griežtai atskirti skirtingų savivaldos institucijų įgaliojimus. „Dvivaldystės problema kyla tuomet, kai nebūna aiškaus teisinio reglamentavimo. Reikia labai aiškiai teisiškai apibrėžti kiekvienos institucijos funkcijas. Žinoma, žmonės yra žmonės ir kai kur galbūt ir neišvengsime tam tikrų įtampų, bet teisiškai aiškiai atskyrus įgaliojimus neturėtų kilti didesnių problemų“, - kalbėjo jis.

„Valstybės mastu matome gražių bendradarbiavimo pavyzdžių – tiesiogiai renkamas prezidentas būna vienos politinės pakraipos, Seimas – kitos, bet jie neretai randa kalba. Tas pats galėtų būti ir savivaldos lygmeniu“, - pridūrė politikas.

V.Kurpuveso nuomone, tiesiogiai išrinktą merą iš pareigų galėtų pašalinti savivaldybės taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gyventojai, kurie jį išrinko.

Nori kitokio modelio

Vis dėlto, dalis parlamentarų pasisakė už kitokį savivaldos modelį – kai meras yra savivaldybės tarybos vadovas. „Esu už tiesiogiai renkamą merą, bet manau, kad jis turėtų būti tarybos vadovas, dalyvaujantis priimant strateginius sprendimus, o ne ūkvedys, kaip siūloma šia Konstitucijos pataisa“, - sakė parlamentaras Rimantas Smetona.

„Socialdemokratai nėra prieš tiesioginius merų rinkimus. Tai nėra šviežias klausimas. O iki šiol jis nepraėjo, nes politiškai nesutarta, koks bus galių santykis tarp dviejų skirtingų, bet tiesiogiai išrinktų savivaldybių institucijų. Galiu pasakyti, kad tas galių santykis, kuris yra siūlomas, nėra perspektyvus, mūsų nuomone. Todėl balsuodami susilaikysime“, - sakė socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Nors V.Kurpuveso parengtą Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų savo parašais parėmė net 100 Seimo narių, ketvirtadienį po pateikimo už ją balsavo tik 71 parlamentaras. 2 buvo prieš, 16 susilaikė.

Nemato politinės valios

Dalis politikų įsitikinę, kad dabartiniame Seime nepavyks susitarti dėl tiesioginių merų rinkimų ir surinkti pakankamai balsų jų įteisinimui. Anot liberalcentristų lyderio, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko, parlamente stinga politinės valios susitarti šiuo klausimu.

Jis prognozuoja, kad su naująja Konstitucijos pataisa gali atsitikti panašiai, kaip jau yra nutikę Seime – diskusijų metu absoliuti parlamentarų dauguma pasisako už tiesioginius merų rinkimus bei per balsavimus pritaria jiems po pateikimo, po svarstymo ir netgi pirmą kartą balsuojant dėl šių pataisų priėmimo, tačiau kai ateina laikas balsuoti antrąkart, anot A.Čapliko, „neria į krūmus ir taip sugriauna galutinį priėmimą“.

Konstitucijos pataisos priimamos už tai du kartus balsuojant ne mažiau kaip 94 Seimo nariams iš 141, tarp abiejų balsavimų darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką.

Pernai pavasarį Seimui pritrūko vos šešių balsų, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.

Jeigu dabartiniame arba naujame Seime vis dėlto pavyktų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, jie pirmą kartą būtų surengti 2015 metų vasarį renkant naujos kadencijos savivaldybių tarybas.


Šiame straipsnyje: meraimerų rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

tomas

tomas portretas
labai teisingai,gal tada nepralistu tokie kaip Zuokas.Aš taip pat visa gyvenimą dirbau saziningai,bet Uzupio nusipirkti negaliu
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių