Seimo pirmininkė už dirbtinio apvaisinimo finansavimą

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako pritarianti nuomonei, kad dirbtinio apvaisinimo išlaidas turėtų kompensuoti valstybė.

Trečiadienį interviu Žinių radijui Seimo vadovė teigė mananti, kad ši paslauga turėtų būti prieinama ir neturtingiems žmonėms.

"Asmeniškai pritariu todėl, kad šiandien iš esmės tomis procedūromis gali pasinaudoti tik tie žmonės, kurie turi pakankamai pinigų, nes tai yra brangus gydymas", - kalbėjo I.Degutienė.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė dviem alternatyviems - liberaliam ir konservatyviam - įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Parlamentas dėl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo apsispręs, kai projektai bus apsvarstyti parlamento Sveikatos reikalų komitete, kuriam pavesta svarstant abu projektus sujungti.

Liberalcentristo Algio Čapliko pateiktas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą. Seimas po pateikimo pritarė ir konservatyviajam, "darbiečių" Dangutės Mikutienės bei Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo apvaisinimo sąlygos būtų reglamentuotos griežčiau nei A.Čapliko projekte.

"Darbiečių" siūlomas projektas draudžia ir lytinių ląstelių donorystę, ir embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.

A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų.

Seimo pirmininkė sako, kad Seimas, pritardamas abiem projektams, pasielgė teisingai. Anot jos, Sveikatos reikalų komitetas turi sujungti šiuos projektus taip, kad galutinis variantas numatytų ir dirbtinio apvaisinimo galimybę, ir nepažeistų principo, kad embrionas yra gyvybė ir kad embrionais prekiauti negalima.

"Sveikatos reikalų komitetas turėtų išgryninti ar apjungti, ar iškristalizuoti geriausias idėjas, kurios neprieštarautų nei ideologijai, nei pažeistų jokių principų, bet žmonėms, kurių šeimos dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nevaisingos, pagelbėti jiems, kad galėtų susilaukti vaikučių. Kitas principas turi išlikti - (...) kad gyvybė - nuo Dievo duota vertybė, ir kad užsimezgusi gyvybė jau yra gyvybė, ir embrionas - gyvybė, o ne šiaip kraujo gniužuliukas", - teigė ji.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.


Šiame straipsnyje: dirbtinis apvaisinimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių