Seimo pirmininkė kreipėsi į VSD dėl 12 pažymų išslaptinimo

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną dėl galimo 12 Seimui pateiktų analitinių pažymų išslaptinimo.

Rašte VSD vadovui parlamento vadovė pabrėžė, kad nėra susipažinusi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateiktomis pažymomis, tačiau savo prašymą I.Degutienė grindžia NSGK pirmininko Arvydo Anušausko prašymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatomis.

"Su minėtame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Anušausko rašte įvardintais dokumentais susipažinusi nesu, tačiau atsižvelgdama į komiteto pirmininko kreipimąsi ir vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis siunčiu jums minėtą dokumentą ir prašau spręsti jame keliamus klausimus pagal kompetenciją", - rašte VSD generaliniam direktoriui rašo I.Degutienė.

Pagal įstatymus, panaikinti dokumentų prieinamumą ribojančius grifus teisę turi ta institucija, kuri juos uždėjo, šiuo atveju - VSD.

Penktadienį A.Anušauskas raštu pasiūlė Seimo pirmininkei I.Degutienei kreiptis į VSD dėl vadinamųjų 12 pažymų išslaptinimo. Anot jo, "kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įslaptinimo tikslingumo".

Apie galimą analitinių VSD pažymų paviešinimą prieš tai užsiminė premjeras Andrius Kubilius. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl jos negalėtų būti paviešintos.

"Tose pažymose nėra tos informacijos, kuri atskleistų operatyvinės veiklos metodus ar šaltinius, tad tokios informacijos paviešinimas tikrai nepakenktų operatyvinės veiklos subjektams, aš nemanau, kad kurie nors iš tų prieš keletą metų vykdytų operatyvinių tyrimų yra tęsiami, ir tos informacijos paviešinimas galėtų pakenkti, sakykime, ikiteisminiam tyrimui", - svarstė premjeras.

Praėjusią savaitę Seimo NSGK iš VSD gavo 12 pažymų, kurių prašė beveik ketverius metus.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų vasario 13 dienos pažymą "Dėl Rusijos interesų įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų kovo 16 dienos pažymą "Dėl pretendentų įsigyti "Mažeikių naftos" akcijas", 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą "Dėl "Mažeikių naftos" akcijų įsigijimo", 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą "Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių", 2006 metų birželio 21 dienos pažymą "Dėl naujos koalicijos Seime formavimo", 2006 metų liepos 27 dienos pažymą "Dėl Seimo narės A.Staponkienės", 2006 metų vasario 28 dienos pažymą "Dėl "Lietuvos geležinkelių" liberalizavimo", 2006 metų liepos 28 dienos pažymą "Dėl Seimo nario V.Orechovo", 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą "Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo", 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą "Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje", 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai".