Seimo pirmininkė: didžiausia Lietuvos problema - emigracija

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ketvirtadienį Seime pasveikinusi išeivijos lietuvių atstovų suvažiavimą, viena didžiausių šalies problemų įvardijo emigraciją.

"Emigracija Lietuvoje lieka viena skaudžiausių Lietuvos temų, tuo labiau, kad lyginant su kitomis Baltijos ir Rytų Europos valstybėmis emigracija iš Lietuvos yra pati didžiausia. Man atrodo, kad kiekvieno mūsų Lietuvos žmogaus išvykimas yra netektis. Ypatingai man skaudu, kad daug Lietuvą palieka jaunų, talentingų žmonių, kurie išvyksta mokytis į užsienio valstybes ir lieka ten gyventi", - kalbėjo I.Degutienė.

Tuo pačiu ji prašė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų pagalbos, kad būtų išlaikyti Lietuvos ir išvykusiųjų ryšiai, o Lietuvos valdžios garbės reikalu įvardijo siekį pasiekti tokį šalies gerovės lygį, kad emigrantai norėtų grįžti.

"Turime visi bendrai ieškoti kelių, kaip stiprinti ryšius su išvykusiais piliečiais, kaip pasiekti, kad jų vaikai ir anūkai liktų lietuviais, ir nepamirštų, kad yra tokia valstybė Lietuva", - sakė Seimo vadovė.

"Labai gerai, kad šiandien žmonės nori realizuoti savo talentą kitoje šalyje, ir niekas neturi teisės jiems trukdyti, bet Lietuvos valdžios garbės reikalas sukurti tokias sąlygas, kad žmonės norėtų grįžti į tėvynę, ir tas žinias, kurias įgijo svetur, panaudotų valstybės kūrimui", - sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė sakė suprantanti, kad aktualiausias išeivių klausimas šiuo metu - galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę. Tačiau tam, Seimo pirmininkės nuomone, būtina keisti Konstituciją.

"Jei mes gyvenam teisinėj valstybėj, pagrindinis mūsų dokumentas - Lietuvos Konstitucija. Susidaro įspūdis, kad kaip betaisytum įstatymą, jis būtų prieštaraujantis Konstitucijai, todėl daug anksčiau jau reikėjo referendumo peržiūrėti Konstitucijos dvyliktą straipsnį, ir tada tikrai būtų problema išspręsta. Šiandien dienai, priėmus tokį variantą, koks svarstomas Seime, negarantuoju, kad Konstitucinis Teismas nepasakys, kad toks Pilietybės įstatymo variantas neprieštarauja Konstitucijai", - kalbėjo Seimo pirmininkė.

Pasaulio lietuviai siekia, kad Lietuvos pilietybę galėtų turėti visi lietuvių kilmės asmenys, nepriklausomai nuo to, ar yra įgiję kitos valstybės pilietybę.

Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas. Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą projektą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose prasidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Į dvi dienas truksiantį renginį planavo atvykti lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų iš 24 kraštų.

Šiuo metu PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.


Šiame straipsnyje: emigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių