Seimo nariai Konstitucinio Teismo teisėjus skundžia VTEK (papildyta)

Trečiadienį grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir paprašė ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų.

„Konstitucinio Teismo teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių – taip pat buvo sprendžiama. Nenuostabu, kad nuogąstaujame dėl galimo jų suinteresuotumo vienokia ar kitokia šios bylos baigtimi“, – sako vienas iš kreipimosi į VTEK iniciatorių, Seimo narys Paulius Saudargas.

Anot P. Saudargo, įtarimus dėl galimo privačių ir viešų interesų konflikto dar labiau sustiprina tai, jog minėtieji teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą ir todėl buvo sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai.

Parlamentarai kreipimosi tekste taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl abejonių jų nešališkumu minėtieji teisėjai žinojo. Tai buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Etikos sargai BNS patvirtino gavę parlamentarų kreipimąsi ir ketina spręsti, ar imsis jį nagrinėti. VTEK posėdis numatomas kitą antradienį.

Komisijos atstovas Tomas Čaplinskas BNS sakė, kad VTEK, įvertinęs parlamentarų kreipimąsi, turės apsvarstyti, ar konkrečiu atveju galės imtis vertinti KT teisėjų elgesį, mat, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnis dėl nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, teisėjams netaikomas.

„Priklauso nuo to, koks yra prašymo turinys, ką prašo įvertinti. Teismo teisėjams ne visos įstatymo nuostatos yra taikomos, ir jie turi savo procesinius įstatymus, pagal kuriuos jau nebe VTEK juos vertina, tarkim, dėl pareigos nusišalinti, kas yra pagrindinis dalykas“, - BNS sakė T.Čaplinskas.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

Trečiadienį grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir paprašė ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų.

„Konstitucinio Teismo teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių – taip pat buvo sprendžiama. Nenuostabu, kad nuogąstaujame dėl galimo jų suinteresuotumo vienokia ar kitokia šios bylos baigtimi“, – sako vienas iš kreipimosi į VTEK iniciatorių, Seimo narys Paulius Saudargas.

Anot P. Saudargo, įtarimus dėl galimo privačių ir viešų interesų konflikto dar labiau sustiprina tai, jog minėtieji teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą ir todėl buvo sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai.

Parlamentarai kreipimosi tekste taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl abejonių jų nešališkumu minėtieji teisėjai žinojo. Tai buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Etikos sargai BNS patvirtino gavę parlamentarų kreipimąsi ir ketina spręsti, ar imsis jį nagrinėti. VTEK posėdis numatomas kitą antradienį.

Komisijos atstovas Tomas Čaplinskas BNS sakė, kad VTEK, įvertinęs parlamentarų kreipimąsi, turės apsvarstyti, ar konkrečiu atveju galės imtis vertinti KT teisėjų elgesį, mat, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnis dėl nusišalinimo nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, teisėjams netaikomas.

„Priklauso nuo to, koks yra prašymo turinys, ką prašo įvertinti. Teismo teisėjams ne visos įstatymo nuostatos yra taikomos, ir jie turi savo procesinius įstatymus, pagal kuriuos jau nebe VTEK juos vertina, tarkim, dėl pareigos nusišalinti, kas yra pagrindinis dalykas“, - BNS sakė T.Čaplinskas.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.


Šiame straipsnyje: Konstitucinis teismasVTEK

NAUJAUSI KOMENTARAI

Visuomenė

Visuomenė portretas
Aukštasis mokslas turi būti nemokamas. Negalima falsifikuoti mokslo. Institutai turi būti atskirti nuo aukštųjų mokyklų. Universitetai turi tenkinti visuomenės poreikius ir užtikrinti kiekvieno žmogaus svarbą ir vietą visuomenėje. Negali būti konkurencijos, karjerizmo, nes tai yra tuštybių tuštybė. Universitetai turi koreguoti darnius ekonominius santykius, be išnaudojimo ir skurdo. Universitetai turi vadovautis tiesos kriterijumi, o ne zodiakų ženklais ar stebuklais.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių