Seimo komitetas nepritarė siūlymui plėsti dvigubos pilietybės „geografiją“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nepritarė pasiūlymui dar išplėsti šalių, kurių pilietybes įgijus būtų galima išlaikyti Lietuvos pilietybę, sąrašą.

Paramos nesulaukė konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus siūlymas projektą papildyti nuostata, jog Lietuvos pilietybę galėtų išlaikyti iš Lietuvos išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję Šengeno sutarties valstybės narės pilietybę.

Anksčiau komitetas yra pritaręs konservatorių siūlymui leisti dvigubą pilietybę išlaikyti išvykusiems po nepriklausomybės atgavimo ir įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.

Pastarasis siūlymas iš esmės pakeitė Prezidentūros parengtą naujos redakcijos įstatymo projektą, kuris dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, o pasitraukusiems po 1990-ųjų dvigubos pilietybės neleidžia, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, TTK kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Prezidentūros pateiktas įstatymo variantas numato, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi - pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galėtų turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.