Seime paminėtas Europos Parlamento rezoliucijos 30-metis

Seime vykusiame iškilmingame minėjime, skirtame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinėms, paminėtas ir Europos Parlamento rezoliucijos 30-metis.

„Šiandien minime šio svarbaus politinio dokumento 30-metį, žymintį mūsų nelengvą kelią į nepriklausomybę. 1983 m. Europos Parlamento nutarimas numatė perduoti Baltijos valstybių klausimą svarstyti Jungtinių Tautų Dekolonizacijos komisijai ir skatino šių tautų padėtį svarstyti visose konferencijose, kur bus aptariamas Helsinkio baigiamojo akto įgyvendinimas", – iškilmingo minėjimo metu sakė Seimo narys Petras Auštrevičius.

1979 m. rugpjūčio 23 d. keliasdešimt okupuotų Baltijos šalių ir Rusijos žmogaus teisių gynėjų bei paprastų piliečių pirmą kartą atvirai, neslėpdami savo vardų ir pavardžių, išreiškė pilietiškumą ir laisvės siekį. Jie pritarė laiškui-kreipimuisi (vėliau vadintam 45-ių pabaltijiečių memorandumu) į Jungtines Tautas reikalaudami likviduoti Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų padarinius ir atkurti Baltijos valstybių nepriklausomybę. Tarp 45-ių pabaltijiečių memorandumo signatarų yra ir šių metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas. Dar dešimtmetį Sovietų Sąjunga nesėkmingai bandė slėpti slaptuosius sandėrius su nacistine Vokietija, persekiojo ir terorizavo 1979 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo signatarus, bet jų protesto balsas peržengė „geležinę uždangą“ ir buvo išgirstas vieningą Europą įprasminusiame Europos Parlamente.

1981 m. sausio 8 d. Europos Parlamento keturi britų konservatorių partijos nariai (daugiausiai priklausę Europos demokratų frakcijai) įteikė Parlamentui pasiūlymą, paremtą 45-ių pabaltijiečių memorandumu ir Helsinkio Baigiamuoju aktu.

1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuria:

- Paragino užsienio reikalų ministrų susitikimą dėl politinio bendradarbiavimo suformuoti bendrą palankų požiūrį į 1979 m. memorandumą, skirtą Jungtinėms Tautoms;

- Pasiūlė užsienio reikalų ministrams pateikti Baltijos valstybių klausimą JT Dekolonizacijos pakomitečiui;

- Pareiškė nuomonę, jog šių valstybių gyventojų sunki padėtis turėtų būti peržiūrima konferencijų, skirtų kontroliuoti Helsinkio Baigiamojo dokumento įgyvendinimą, metu;

- Išreiškė viltį, kad užsienio reikalų ministrų konferencija sieks kiek įmanoma įgyvendinti šių valstybių piliečių troškimus dėl šalių valdymo sistemos;

- Įpareigojo Europos Parlamento Pirmininką perduoti šią rezoliuciją užsienio reikalų ministrų susitikimui dėl politinio bendradarbiavimo ir valstybių narių vyriausybėms.

1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas 98 proc. balsų priėmė naują, vieną paskutinių rezoliucijų dėl aneksuotos Lietuvos – joje pakartotos 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijos nuostatos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

info Lietuvos žemė

info Lietuvos žemė      portretas
Visiems visiems visiems Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti žemės ūkio sklypus. Išsaugokim protėvių palikimą Lietuvą savo vaikams. Burkimės ir organizuokim referendumą. Nes ... Lietuvos žemių išpardavinėjimas užsieniečiams yra sukčių sumanytas Lietuvos naikinimas. Registracija: tel. 8 698 02118 pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių