Seime liepsnoja debatai dėl tiesioginių merų rinkimų

Seime įsiliepsnojusios diskusijos nerodo nuomonių dėl tiesioginių merų rinkimų suartėjimo, todėl abejojama, ar tokie rinkimai galėtų įvykti jau kitąmet.

Du variantai

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje pradėtas svarstyti Vyriausybės pasiūlytas nutarimas dėl tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimų. Vyriausybė pasiūlė parlamentarams apsispręsti, ar tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti savivaldybės tarybos pirmininkas, tai yra vietinės atstovaujamosios valdžios vadovas, ar vykdomosios valdžios galva, maždaug toks, koks dabar yra savivaldybės administracijos direktorius, tik su kur kas platesniais įgaliojimais.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) nusprendė, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomosios valdžios galva. Tačiau toks pasirinkimas reikštų, kad Seimas turėtų iš naujo pradėti Konstitucijos pataisų priėmimą, kas atimtų nemažai laiko, kurio iki savivaldybių rinkimų liko labai nedaug – vos dešimt mėnesių.

„Beveik vieningai pasisakėme už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji valdžia. Šį variantą pasirinkome tam, kad žmonės nenusiviltų tiesiogiai išrinkto mero galiomis, tam, kad jis turėtų realius įgaliojimus. Jeigu būtų pritarta šiam nutarimo variantui, tuomet galima būtų jau artimiausiame Seimo posėdyje pradėti svarstyti ir paskui balsuoti dėl Konstitucijos pataisos“, - aiškino VVSK pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.

Tačiau toks ilgas kelias tenkina toli gražu ne visus parlamentarus. Dalis yra už tai, kad tiesiogiai išrinkti merai būtų savivaldybių tarybų pirmininkai. Tokio varianto pasirinkimas leistų tik antrąkart balsuoti dėl jau sykį balsuotos Konstitucijos pataisos.

„Žmonės mulkinami jau vienuolikti metai“

„Aš pasisakyčiau už antrąjį balsavimą ir pagaliau priimti pataisą. Siūlysime po savaitės-kitos antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos. Jeigu patvirtinsime, tuomet bus laikas pakankamas priimti visus būtinus įstatymus. Jeigu nepatvirtinsime, tai patys sau, savo žmonėms vietose ir visai tautai pasakykim atvirai – 2011 metais tiesioginiai merų rinkimai tikrai neįvyks. Jeigu nepriimsime, tai nekvailinkime savo piliečių ir nesakykim, kad 2011 metais galbūt bus tiesioginiai merų rinkimai, nes jų tikrai nebus“, - piktinosi liberalcentristas Algis Čaplikas.

Jis priminė dar 1999 metais kartu su Rūta Rutkelyte įregistravęs pirmąjį projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. „Vienuolikti metai mulkinam savo tautą. Surandama aibės priežasčių velti ir velti tą klausimą“, - kalbėjo A.Čaplikas.

Už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų atstovaujamoji valdžia, pasisakė ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius: „Socialdemokratai yra už tai, kad tokie rinkimai vyktų ir meras būtų politikas, o ne ūkininkas. Tam reikia jį padaryti atstovaujamosios valdžios vadovu. Visuomenė nori matyti politiką. O mums siūloma nustatyti, kad tiesiogiai bus renkamas administratorius, o ne meras“.

Mato kitaip

Tačiau didesnė dalis Seimo narių vis dėlto linksta prie to, kad meras turėtų būti vykdomosios valdžios vadovas. Tačiau pritarimas šiam variantui kol kas nėra pakankamas, kad būtų užsitikrinta konstitucinė dauguma atitinkamoms pataisoms priimti.

„Mūsų frakcija dar nėra baigusi vidinių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų. Ir valdančiojoje koalicijoje dar iki galo nesusitarta. Davėme sau laiko ne daugiau kaip dvi savaites iki galo padiskutuoti apie tai. Noriu priminti, kad tai ne toks paprastas klausimas. Kai kuriose valstybėse įvedus tiesioginius merų rinkimus paskui atsiranda iniciatyvų jų atsisakyti. Tad geriau neskubėti, viską gerai pamatuoti“, - kalbėjo didžiausios Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė įsitikinusi, kad tik tiesiogiai išrinktas meras – vykdomosios valdžios vadovas taps tikruoju šeimininku savivaldybėje. Politikės nuomone, tokiam merui galima būtų suteikti papildomus įgaliojimus, pavyzdžiui, tik jis galėtų siūlyti tarybai sprendimų projektus.

„Žinoma, taryba galėtų priimti kitokį sprendimą, pakoreguotą, bet jeigu merui jis būtų nepriimtinas, galėtų jį vetuoti, nors taryba ir galėtų tą veto įveikti. Taip būtų pakankamai gerai subalansuotos galios tarp merų ir tarybų. Meras turi būti tikra galva, administracija turi padėti jam priimti sprendimus, o taryba turi būti kolektyvinė institucija, kuri užtikrina, kad meras ne vienasmeniškai priiminėtų sprendimus, o tik siūlytų juos tarybai“, - dėstė V.Baltraitienė. "Jeigu meras yra atstovaujamoji valdžia, tuomet jis galėtų tik pasirašinėti tarybos daugumos priimtus sprendimus ir nieko negalėtų daugiau padaryti“, - pridūrė ji.

Liko vos kelios savaitės

Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Rimantas Smetona piktinosi, kad „teikiami pasiūlymai dėl tiesioginių merų rinkimų vis labiau prieštaringi ir vis labiau keistesni“. „Tie pasiūlymai teikiami kartais, atrodo, tik tam, kad tiesioginiai rinkimai niekada neįvyktų. Tai tik simuliacija ir rinkėjų apgaudinėjimas“, - sakė jis.

Norėdami jau 2011 metų vietiniuose rinkimuose įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimo nariai turi per artimiausias dvi-tris savaites galutinai apsispręsti, kokį savivaldos valdymo modelį renkasi. Diskusijas plenariniame posėdyje planuojama pratęsti kitą savaitę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Seimo politikus rasti sutarimą ir užtikrinti, kad jau 2011 metų vasarį žmonės galėtų rinkti merus.

Seime įsiliepsnojusios diskusijos nerodo nuomonių dėl tiesioginių merų rinkimų suartėjimo, todėl abejojama, ar tokie rinkimai galėtų įvykti jau kitąmet.

Du variantai

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje pradėtas svarstyti Vyriausybės pasiūlytas nutarimas dėl tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimų. Vyriausybė pasiūlė parlamentarams apsispręsti, ar tiesiogiai išrinktas meras turėtų būti savivaldybės tarybos pirmininkas, tai yra vietinės atstovaujamosios valdžios vadovas, ar vykdomosios valdžios galva, maždaug toks, koks dabar yra savivaldybės administracijos direktorius, tik su kur kas platesniais įgaliojimais.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) nusprendė, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomosios valdžios galva. Tačiau toks pasirinkimas reikštų, kad Seimas turėtų iš naujo pradėti Konstitucijos pataisų priėmimą, kas atimtų nemažai laiko, kurio iki savivaldybių rinkimų liko labai nedaug – vos dešimt mėnesių.

„Beveik vieningai pasisakėme už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vykdomoji valdžia. Šį variantą pasirinkome tam, kad žmonės nenusiviltų tiesiogiai išrinkto mero galiomis, tam, kad jis turėtų realius įgaliojimus. Jeigu būtų pritarta šiam nutarimo variantui, tuomet galima būtų jau artimiausiame Seimo posėdyje pradėti svarstyti ir paskui balsuoti dėl Konstitucijos pataisos“, - aiškino VVSK pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.

Tačiau toks ilgas kelias tenkina toli gražu ne visus parlamentarus. Dalis yra už tai, kad tiesiogiai išrinkti merai būtų savivaldybių tarybų pirmininkai. Tokio varianto pasirinkimas leistų tik antrąkart balsuoti dėl jau sykį balsuotos Konstitucijos pataisos.

„Žmonės mulkinami jau vienuolikti metai“

„Aš pasisakyčiau už antrąjį balsavimą ir pagaliau priimti pataisą. Siūlysime po savaitės-kitos antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos. Jeigu patvirtinsime, tuomet bus laikas pakankamas priimti visus būtinus įstatymus. Jeigu nepatvirtinsime, tai patys sau, savo žmonėms vietose ir visai tautai pasakykim atvirai – 2011 metais tiesioginiai merų rinkimai tikrai neįvyks. Jeigu nepriimsime, tai nekvailinkime savo piliečių ir nesakykim, kad 2011 metais galbūt bus tiesioginiai merų rinkimai, nes jų tikrai nebus“, - piktinosi liberalcentristas Algis Čaplikas.

Jis priminė dar 1999 metais kartu su Rūta Rutkelyte įregistravęs pirmąjį projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. „Vienuolikti metai mulkinam savo tautą. Surandama aibės priežasčių velti ir velti tą klausimą“, - kalbėjo A.Čaplikas.

Už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų atstovaujamoji valdžia, pasisakė ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius: „Socialdemokratai yra už tai, kad tokie rinkimai vyktų ir meras būtų politikas, o ne ūkininkas. Tam reikia jį padaryti atstovaujamosios valdžios vadovu. Visuomenė nori matyti politiką. O mums siūloma nustatyti, kad tiesiogiai bus renkamas administratorius, o ne meras“.

Mato kitaip

Tačiau didesnė dalis Seimo narių vis dėlto linksta prie to, kad meras turėtų būti vykdomosios valdžios vadovas. Tačiau pritarimas šiam variantui kol kas nėra pakankamas, kad būtų užsitikrinta konstitucinė dauguma atitinkamoms pataisoms priimti.

„Mūsų frakcija dar nėra baigusi vidinių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų. Ir valdančiojoje koalicijoje dar iki galo nesusitarta. Davėme sau laiko ne daugiau kaip dvi savaites iki galo padiskutuoti apie tai. Noriu priminti, kad tai ne toks paprastas klausimas. Kai kuriose valstybėse įvedus tiesioginius merų rinkimus paskui atsiranda iniciatyvų jų atsisakyti. Tad geriau neskubėti, viską gerai pamatuoti“, - kalbėjo didžiausios Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė įsitikinusi, kad tik tiesiogiai išrinktas meras – vykdomosios valdžios vadovas taps tikruoju šeimininku savivaldybėje. Politikės nuomone, tokiam merui galima būtų suteikti papildomus įgaliojimus, pavyzdžiui, tik jis galėtų siūlyti tarybai sprendimų projektus.

„Žinoma, taryba galėtų priimti kitokį sprendimą, pakoreguotą, bet jeigu merui jis būtų nepriimtinas, galėtų jį vetuoti, nors taryba ir galėtų tą veto įveikti. Taip būtų pakankamai gerai subalansuotos galios tarp merų ir tarybų. Meras turi būti tikra galva, administracija turi padėti jam priimti sprendimus, o taryba turi būti kolektyvinė institucija, kuri užtikrina, kad meras ne vienasmeniškai priiminėtų sprendimus, o tik siūlytų juos tarybai“, - dėstė V.Baltraitienė. "Jeigu meras yra atstovaujamoji valdžia, tuomet jis galėtų tik pasirašinėti tarybos daugumos priimtus sprendimus ir nieko negalėtų daugiau padaryti“, - pridūrė ji.

Liko vos kelios savaitės

Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Rimantas Smetona piktinosi, kad „teikiami pasiūlymai dėl tiesioginių merų rinkimų vis labiau prieštaringi ir vis labiau keistesni“. „Tie pasiūlymai teikiami kartais, atrodo, tik tam, kad tiesioginiai rinkimai niekada neįvyktų. Tai tik simuliacija ir rinkėjų apgaudinėjimas“, - sakė jis.

Norėdami jau 2011 metų vietiniuose rinkimuose įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimo nariai turi per artimiausias dvi-tris savaites galutinai apsispręsti, kokį savivaldos valdymo modelį renkasi. Diskusijas plenariniame posėdyje planuojama pratęsti kitą savaitę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Seimo politikus rasti sutarimą ir užtikrinti, kad jau 2011 metų vasarį žmonės galėtų rinkti merus.


Šiame straipsnyje: tiesioginiai merų rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių