Seime laužomos ietys dėl savivaldos rinkimų tvarkos

Seimas smarkiai susiginčijo, todėl nesusitarė, kaip kitąmet turėtų būti renkamos naujos savivaldybių tarybos.

Įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas

Ketvirtadienį parlamentarai pradėjo diskusijas dėl naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Kilo aštrūs ginčai, kaip jos turėtų būti renkamos. Tačiau dėl įsiliepsnojusių diskusijų ir net keliskart pasikartojusio lygaus balsavimo taip ir nebuvo galutinai apsispręsta, kokią rinkimų tvarką pasirinkti. Tai planuojama padaryti iki birželio pabaigos.

Naujos kadencijos savivaldybių tarybos bus renkamos kitų metų vasarį. Likus kiek daugiau kaip pusmečiui iki jų Seimui tenka taisyti vietinių rinkimų tvarkos įstatymą, kadangi prieš trejus metus Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, jog neatitinka Konstitucijos galiojanti sistema, kai kandidatus į savivaldą gali kelti tik politinės partijos.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) parengė naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą, kuriame numatyta leisti kandidatus kelti ne tik partijoms, bet ir visuomeninėms organizacijoms bei pavieniams asmenims. Be to, komiteto projekte numatyta savivaldybes suskaidyti į mažesnes apygardas, kiekvienoje jų iš kandidatų sąrašų renkant nuo 2 iki 5 tarybos narių.

Tačiau pasiūlytoji rinkimų formulė sulaukė nemenkos kritikos Seimo plenariniame posėdyje. Galų gale jai išvis nebuvo pritarta ir iš VVSK išvis atimta teisė patobulinti projektą. Balsavimas dėl tokio pasiūlymo įrodė Seimo narių pasiskirstymą į beveik lygias dalis – net porąsyk balsai pasiskirstydavo po lygiai ir tik po trečiojo balsavimo paaiškėjo, kad įstatymą patobulins speciali redakcinė komisija.

Komiteto projektas išbrokuotas

VVSK pirmininkas Vytautas Kurpuvesas informavo, kad šis komitetas nepritarė grupės Seimo narių pasiūlymui nedalinti savivaldybių į mažesnes apygardas. „Pagal KT sprendimą, politinėms partijoms turi būti sudaryta konkurencija savivaldos rinkimuose. Bet Teismas nekonkretizavo, kas tą konkurenciją turi sudaryti. Dėl to laisvas apsispręsti Seimas. Mes kiekvienoje savivaldybėje siūlome sudaryti vietines apygardas, kuriose iš partinių ir nepartinių kandidatų sąrašų galėtų būti renkama po kelis tarybos narius“, - aiškino V.Kurpuvesas.

Jis pripažino, kad visuomeninėms organizacijoms leidus kelti kandidatus gali būti išrinktos labai margos savivaldybės. Tačiau V.Kurpuvesas gynė visuomeninių organizacijų teisę tai daryti, tvirtindamas, kad tokia išeitis yra geriau negu kai kurių parlamentarų pasiūlytas variantas kandidatus leisti kelti tik partijoms ir pavieniams asmenims.

Tačiau V.Kurpuveso vadovaujamo komiteto parengtas savivaldos rinkimų modelis Seime sulaukė gana aštrios kritikos.

„Gal ir galima būtų leisti asocijuotoms struktūroms, visuomeninėms organizacijoms kelti savo kandidatus į savivaldybių tarybas, tačiau joms ir partijoms turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimų procese“, - sakė Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Be to, jos nuomone, turėtų būti nustatyta mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema – dalis narių būtų renkama visoje apygardoje iš kandidatų sąrašų, kita dalis – vienmandatėse apygardose.

Visa Lietuva - 776 apygardėlės

„Nerimą kelia planai suskirstyti savivaldybes į mažesnes apygardas. Tokiu atveju vietoje 60 savivaldybių apygardų visoje Lietuvoje atsirastų nuo 310 iki 776 apygardėlių. Rinkimai taptų labai griozdiški. Ir būtų išbalansuota savivaldos sistema. Likus tiek nedaug laiko iki rinkimų nėra galimybės kardinaliai keisti sistemos. Reikia priimti tik tiek, kiek reikia KT nutarimo įgyvendinimui“, - siūlė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Algis Kazulėnas.

Socialdemokratė Milda Petrauskienė įsitikinusi, kad Konstitucija neįpareigoja leisti visuomeninėms organizacijoms kelti kandidatus į savivaldą. Esą dėl to laisvas apsispręsti Seimas. „Visuomeninės organizacijos turi visai kitokius tikslus nei politinės partijos. Jeigu yra politiniai tikslai, turi būti registruojama ne visuomeninė organizacija, bet politinė partija“, - sakė M.Petrauskienė, pasisakiusi prieš leidimą visuomeninėms organizacijoms leisti kelti kandidatus. Bet ji buvo už tai, kad kandidatuoti būtų suteikta teisė pavieniams kandidatams.

Socialdemokratė irgi buvo prieš savivaldybių skaidymą į mažesnes apygardas.

Laiko lieka nedaug

Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas piktinosi, kad VVSK, likus vos keliems mėnesiams iki savivaldos rinkimų, siūlo kardinaliai pakeisti jų sistemą. „Daromas jovalas kažkoks ir chaosas. Kur kas brangiau kainuos tokie rinkimai. Visuomeninių organizacijų niekas neprižiūrės, kai partijos kontroliuojamos skersai išilgai. Labai daug bus prikurta rinkimams specialiai tokių organizacijų, o paskui ramia širdimi bus likviduotos be jokios atsakomybės, pamatysit“, - prognozavo A.Čaplikas.

Galų gale, po dvi valandas trukusių aštrių ginčų Seimas nusprendė sudaryti specialią redakcinę komisiją, kuri pakoreguos VVSK parengtą savivaldos rinkimų projektą. Jis turėtų būti pateiktas dar iki birželio pabaigos.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė paragino kolegas paskubėti priimti naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, nes iki pačių rinkimų ir kandidatų iškėlimo lieka vos pusmetis, tačiau iki šiol nėra aišku, kaip savivaldos institucijos bus išrinktos. Tai trikdo partijų ir visuomeninių organizacijų, taip pat potencialių pavienių kandidatų planus geriau pasirengti rinkimams.


Šiame straipsnyje: savivaldybėsrinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių