Seime gimę pasiūlymai nepatinka savivaldybėms

Savivaldybės nepatenkintos Seime gimusia idėja per ateinančius vietinės valdžios rinkimus visas savivaldybes suskirstyti į mažas apygardas.

Nepritaria komiteto pasiūlymams

Pirmadienį pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę apsilankę Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai tvirtino nepritariantys pasiūlymui nustatyti, kad visos savivaldybės per būsimus rinkimus būtų suskirstytos į mažesnes apygardėles, kur proporciniu būdu būtų renkama nuo 2 iki 5 tarybos narių. „Manome, kad tai būtų ydinga, nes tik vienoje gatvėje ar grupėje namų išrinktas tarybos narys dirbs tik tai grupei namų, o ne visai savivaldybei. Dėl to dings komandinis darbas savivaldybėse, nebus sprendžiami ir planuojami visos savivaldybės reikalai, bus užsisklęsta mažų savivaldybės dalelių tarpusavio kovoje“, - po susitikimo sakė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas aiškino, kad pasiūlymas per rinkimus suskirstyti savivaldybes į dar mažesnes apygardas gimė po to, kai buvo ieškoma sprendimų, kaip įgyvendinti 2007 metų Konstitucinio Teismo nutarimą. Pagal jį, savivaldybių tarybų rinkimuose turi būti leista dalyvauti ne tik partijų keliamiems kandidatų sąrašams, bet ir nepartiniams, visuomeninėms organizacijoms.

„Nemažai politinių partijų, visuomeninių organizacijų išreiškė norą, kad savivaldybių tarybų nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę rinkimų sistemą. Komitete ieškojome išeities, kaip suderinti dabar galiojančią proporcinę ir siūlomą mažoritarinę sistemas, nes rinkti visus arba dalį tarybos narių vienmandatėse apygardose būtų pernelyg brangu ir neefektyvu – jeigu kuris nors taip išrinktas tarybos narys atsisakytų mandato, kaskart toje nedidelėje apygardėlėje tektų rinkti naują atstovą. Tai kainuotų didžiulius pinigus. Todėl komitete ir gimė pasiūlymas palikti proporcinę sistemą, tai yra kandidatų sąrašus, tačiau savivaldybes suskirstyti į mažesnes apygardas, kiekvienoje jų renkant po 2-5 tarybos narius“, - aiškino V.Kurpuvesas.

Diskutuos šią savaitę

Tačiau šis pasiūlymas netenkina LSA, taip pat kai kurių valdančiosios koalicijos partnerių. Seimo pirmininkė I.Degutienė taip pat netiesiogiai sukritikavo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto parengtą savivaldybių rinkimų naujos tvarkos projektą: „Klausimas toks – kokia bus taip išrinkta savivaldybės taryba, ar jis bus veiksminga, ar sugebės susitelkti ir dirbti visai savivaldybei?“.

Pasak R.Malinausko, kitąmet vasarį įvyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose turi būti užtikrintas nepartinių dalyvavimas. Tačiau tai esą galima padaryti ir negriaunant dabar veikiančios sistemos, kai kiekviena savivaldybė yra atskira apygarda, neskirstoma į mažesnius rinkiminius-administracinius darinius. „Mes pritariame, kad turėtų galimybę nepartiniai sąrašai dalyvauti, bet pati rinkimų sistema turėtų išlikti tokia, kokia yra dabar“, - kalbėjo LSA prezidentas.

Įgyvendinus savivaldybių atstovų pasiūlymus, nepartinių sąrašai ar pavieniai visuomeninių organizacijų keliami kandidatai savivaldybių rinkimuose dalyvautų tokiomis pat sąlygomis, kokiomis dabar dalyvauja partijų keliami pretendentų sąrašai.

I.Degutienė informavo, kad Seime jau yra įregistruoti kai kurių parlamentarų pasiūlymai parengtam įstatymui dėl naujos savivaldybių tarybų rinkimų tvarkos, atitinkantys LSA poziciją. Jie turėtų būti svarstomi dar šią savaitę.

„Tęsiasi diskusija. Kurie argumentai bus Seimui priimtini, toks įstatymas ir bus parlamentarų priimtas, tokią rinkimų tvarką ir turėsime. Esu tikras, kad Seimas priims geriausius sprendimus“, - kalbėjo V.Kurpuvesas.

LSA priminė, kad iki savivaldybių rinkimų liko vos 8 mėnesiai, todėl per artimiausią mėnesį kitą turėtų būti visiškai aiški būsima rinkimų tvarka, nes ir partijos, ir visuomeninės organizacijos, ir pavieniai kandidatai turi tinkamai pasirengti rinkimams.

Laukia veto argumentų

I.Degutienės susitikime su LSA atstovais aptarta ir apskričių reforma bei žemėtvarkos klausimai. Nuo liepos 1 dienos panaikinus apskričių viršininkų administracijas, žemės tvarkymas bus perduotas kitoms institucijoms. Seimas gegužės pabaigoje priėmė įstatymą, pagal kurį didžiuosiuose šalies miestuose žemę turėtų tvarkyti savivaldybės, o kaimiškuose regionuose – Nacionalinė žemės tarnyba prieš Žemės ūkio ministerijos bei jos filialai apskrityse. Toks žemėtvarkos padalinimas tarp skirtingų institucijų netenkina Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri jau pareiškė ketinanti vetuoti Seimo priimtą įstatymą.

"Dar nežinome, ar bus veto. Jeigu bus, nežinome, kokiais argumentais vadovaujantis jis bus pateiktas. Susitikime su Savivaldybių asociacija aptarėme šį klausimą. Sutarėme, kad reikėtų paderinti jį, kai bus veto, įsigilinus į Prezidentės argumentus. Tada ir bus galima pasakyti, kaip mes matome žemėtvarkos problemų sprendimą, kam ši funkcija turėtų atitekti“, - sakė Seimo vadovė.


Šiame straipsnyje: savivaldybėsrinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių