Seimas svarstys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl sveikatos draudimo

Vieno balso skirtumu opozicijai pavyko pasiekti, kad Seimas svarstytų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.

Ketvirtadienį už tai, kad būtų pritarta kreipimosi į KT dėl kai kurių Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai pateikimui, iš 115 plenariniame posėdyje dalyvavusių Seimo narių už balsavo 58, prieš buvo 31, susilaikė 26.

Nors salėje ir buvp, tačiau balsavime nedalyvavo keli valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos, vadovaujamos Arūno Valinsko, atstovai. Jeigu jie balsuotų prieš arba susilaikytų, kreipimasis į KT būtų atmestas jau pateikimo stadijoje.

"Svarstysim", - paklaustas, kaip vertina vienos valdančiosios partijos elgesį, atsakė premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, "koalicija yra pakirptais sparnais, bet gyvuojanti".

Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio surašytas kreipimasis į KT bus toliau svarstomas negreit – tik birželio 17-ąją. Tik tuomet ir galimas galutinis balsavimas dėl to, ar šį kreipimąsi priimti.

Kreipimąsi į KT inicijavę Seimo nariai tikisi, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą darbo santykiuose nedalyvaujantiems asmenims mokėti PSD įmokas, bus pripažintos antikonstitucinėmis. Seimo nutarimo projekte nurodomi kai kurie įstatymo straipsniai, galimai prieštaraujantys Konstitucijai. Politikų nuomone, įstatymo 6 straipsnis pagal reguliavimo apimtį gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijai.

Tačiau šiam kreipimuisi prieštaravę valdantieji atkreipė dėmesį, jog viso Seimo nutarimas kreiptis į KT automatiškai sustabdys atitinkamus Sveikatos draudimo įstatymo straipsnius ir tai sugriaus šio mokesčio skaičiavimo sistemą. „Jeigu kreipsimės į KT, visa ši sistema bus sustabdyta ir niekas Lietuvoje nebus apdraustas sveikatos draudimu. Apskritai, sustos 4 milijardų litų surinkimas PSD fondą, iš kurio finansuojamos visos šalies valstybinės gydymo įstaigos. Jūs to norite?“, - įspėdamas apie šio kreipimosi pavojus opozicijos klausė premjeras Andrius Kubilius.

Bet V.Andriukaitis paprieštaravo: „Nestabdomi jokie kiti įstatymo straipsniai, tik du, kurie neturi esminės įtakos pačiam PSD ir jo skaičiavimui. Todėl nereikia gąsdinti, kad sistema sugrius, jeigu Teismo paklaustume, ar įstatymo normos yra teisingos“.

Socialdemokrato nuomone, „kreipimasis į KT yra vienintelė padori išeitis, sprendžiant labai nemalonią problemą, į kurią Seimas per neapsižiūrėjimą įstūmė 200 tūkstančių žmonių“. Jo skaičiavimais, jeigu įstatymas būtų pripažintas nekonstituciniu, tai liestų ne šimtus milijonų, bet tik maždaug 24 mln. litų, kurių neturėtų mokėti žmonės, kuriems „PSD mokestis priskaičiuotas neteisėtai ir neteisingai, nes tie žmonės nėra darbo rinkos dalis“.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas vis dėlto baiminosi, kad jeigu bus sustabdytas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis, kuris irgi skundžiamas KT, „lieka išvis nebeaišku, kas turi mokėti tą mokestį, vadinasi, niekas ir nemokės“.

Nutarimo projekte teigiama, jog šios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“, o „įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“.

Taip pat remiamasi KT praktika, kurioje nesyk yra pasisakyta apie socialinio draudimo teisinį reguliavimą.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų šį pavasarį sužinojo turintys susimokėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų siekiančias PSD įmokas, nes pernai nedirbo ir nebuvo užsiregistravę Darbo biržoje, buvo išvykę dirbti arba mokytis užsienyje, nebuvo įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą.

Vieno balso skirtumu opozicijai pavyko pasiekti, kad Seimas svarstytų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.

Ketvirtadienį už tai, kad būtų pritarta kreipimosi į KT dėl kai kurių Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai pateikimui, iš 115 plenariniame posėdyje dalyvavusių Seimo narių už balsavo 58, prieš buvo 31, susilaikė 26.

Nors salėje ir buvp, tačiau balsavime nedalyvavo keli valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos, vadovaujamos Arūno Valinsko, atstovai. Jeigu jie balsuotų prieš arba susilaikytų, kreipimasis į KT būtų atmestas jau pateikimo stadijoje.

"Svarstysim", - paklaustas, kaip vertina vienos valdančiosios partijos elgesį, atsakė premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, "koalicija yra pakirptais sparnais, bet gyvuojanti".

Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio surašytas kreipimasis į KT bus toliau svarstomas negreit – tik birželio 17-ąją. Tik tuomet ir galimas galutinis balsavimas dėl to, ar šį kreipimąsi priimti.

Kreipimąsi į KT inicijavę Seimo nariai tikisi, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą darbo santykiuose nedalyvaujantiems asmenims mokėti PSD įmokas, bus pripažintos antikonstitucinėmis. Seimo nutarimo projekte nurodomi kai kurie įstatymo straipsniai, galimai prieštaraujantys Konstitucijai. Politikų nuomone, įstatymo 6 straipsnis pagal reguliavimo apimtį gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijai.

Tačiau šiam kreipimuisi prieštaravę valdantieji atkreipė dėmesį, jog viso Seimo nutarimas kreiptis į KT automatiškai sustabdys atitinkamus Sveikatos draudimo įstatymo straipsnius ir tai sugriaus šio mokesčio skaičiavimo sistemą. „Jeigu kreipsimės į KT, visa ši sistema bus sustabdyta ir niekas Lietuvoje nebus apdraustas sveikatos draudimu. Apskritai, sustos 4 milijardų litų surinkimas PSD fondą, iš kurio finansuojamos visos šalies valstybinės gydymo įstaigos. Jūs to norite?“, - įspėdamas apie šio kreipimosi pavojus opozicijos klausė premjeras Andrius Kubilius.

Bet V.Andriukaitis paprieštaravo: „Nestabdomi jokie kiti įstatymo straipsniai, tik du, kurie neturi esminės įtakos pačiam PSD ir jo skaičiavimui. Todėl nereikia gąsdinti, kad sistema sugrius, jeigu Teismo paklaustume, ar įstatymo normos yra teisingos“.

Socialdemokrato nuomone, „kreipimasis į KT yra vienintelė padori išeitis, sprendžiant labai nemalonią problemą, į kurią Seimas per neapsižiūrėjimą įstūmė 200 tūkstančių žmonių“. Jo skaičiavimais, jeigu įstatymas būtų pripažintas nekonstituciniu, tai liestų ne šimtus milijonų, bet tik maždaug 24 mln. litų, kurių neturėtų mokėti žmonės, kuriems „PSD mokestis priskaičiuotas neteisėtai ir neteisingai, nes tie žmonės nėra darbo rinkos dalis“.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas vis dėlto baiminosi, kad jeigu bus sustabdytas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis, kuris irgi skundžiamas KT, „lieka išvis nebeaišku, kas turi mokėti tą mokestį, vadinasi, niekas ir nemokės“.

Nutarimo projekte teigiama, jog šios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“, o „įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“.

Taip pat remiamasi KT praktika, kurioje nesyk yra pasisakyta apie socialinio draudimo teisinį reguliavimą.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų šį pavasarį sužinojo turintys susimokėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų siekiančias PSD įmokas, nes pernai nedirbo ir nebuvo užsiregistravę Darbo biržoje, buvo išvykę dirbti arba mokytis užsienyje, nebuvo įtraukti į valstybinę socialinės apsaugos sistemą.


Šiame straipsnyje: PSDKonstitucinis teismas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių