Seimas pritarė Prezidento veto dėl pilietybės

Asmuo, įgijęs Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę, negalės išsaugoti Lietuvos pilietybės. Šiam Prezidento siūlymui šiandien pritarė Seimas.

Už Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą su Prezidento pataisomis balsavo - 65, prieš - 10, susilaikė 7 parlamentarai.

Praėjusią savaitę vetuodamas įstatymą Prezidentas pabrėžė gavęs teisininkų išvadas, kad šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą".

„Teisinėje valstybėje niekam nevalia pažeidinėti pagrindinio įstatymo. Konstitucija yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje", - penktadienį kalbėjo V.Adamkus.

Tokį Prezidento sprendimą griežtai sukritikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, pareiškusi, jog Prezidento patarėjai nekompetetingi ir turėtų atsistatydinti.

R.Narušienė piktinosi, jog Prezidentas vetavo Pilietybės įstatymą, nors vienas jo patarėjų Česlovas Atkočaitis dalyvavo įstatymą rengusios darbo grupės darbe ir kartu rengė projektą.

Pasak šalies vadovo, Seimo birželį priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais. Priešingai - įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės.

Įstatyme numatytos galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, Prezidento nuomone, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Prezidentas siūlė pakeisti įstatymo nuostatą, dabar skelbiančią, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, „teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena". Prezidentas pasiūlė atsisakyti šios išimties. Seimas tam pritarė.

Tačiau palikta nuostata, kad Lietuvos pilietybę išlaikytų asmenys, gavę pilietybę tos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės. Tiesa, iki šiol Lietuva tokių sutarčių nėra pasirašiusi. 

Seimas pritarė Prezidento siūlymui, kad šis įstatymas galiotų iki 2010 m. sausio 1 d.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama.