Seimas pritarė E.Jarašiūno kandidatūrai į ES Teisingumo teismo teisėjus

Parlamentarai penktadienį pritarė teisininko Egidijaus Jarašiūno kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.

Už jo kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 2, 8 balsuodami susilaikė.

Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius pristatydamas kandidatą sakė, kad ES Teisingumo Teismo teisėjai skiriami bendru ES valstybių sutarimu. Kandidatai turi atitikti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus reikalavimus.

"Pagal juos teisėjai yra parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai", - kalbėjo viceministras.

Jo teigimu, E.Jarašiūnas atitinka visus reikalavimus. Tai Kovo 11-osios Akto signataras, teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Prisistatydamas parlamentarams ir pristatytas ES Teisingumo Teismą kandidatas teigė, kad šis teismas užsiima ES institucijų kontrole, žiūri, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų ir nagrinėja kreipimusis dėl prejudicinių sprendimų.

"Europos Sąjungos teisė yra specifinė teisės sistema, kurią taiko ir nacionaliniai teismai. Kad užtikrintų vienodą šitos teisės taikymą visose Europos Sąjungos šalyse, Teisingumo Teismui tenka misija aiškinti tiek pirminę, tiek išvestinę Europos Sąjungos teisę tam, kad teismai visose Europos Sąjungos šalyse ją taikytų vienodai", - dėstė E.Jarašiūnas.

Pasak jo, teismas per metus išnagrinėja daugiau kaip 600 bylų, per 300 bylų sudaro kreipimųsi dėl prejudicinių sprendimų nagrinėjimas.

E.Jarašiūno kandidatūrai anksčiau pritarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jį geriausiai įvertino teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vadovaujama darbo grupė, į kurios sudėtį taip pat įėjo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, prezidentės, Seimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai.

Seimui pritarus E.Jarašiūno kandidatūrai, Vyriausybė turės per Užsienio reikalų ministeriją kreiptis į Europos Tarybą, kuri spręs ar pritarti Lietuvos pasirinkimui. Seimui arba Europos Tarybai nepritarus, klausimas grįžtų į Vyriausybę.

Lietuva iki šių metų birželio mėnesio turėjo pasiūlyti naują kandidatą, kuris pakeistų 6 metams į šias pareigas paskirtą, tačiau po 4 metų atsistatydinti nusprendusį Praną Kūrį. Naujasis ESTT teisėjas likusiai 2 metų kadencijai būtų skiriamas nuo šių metų spalio 7-osios.

Viešoje atrankoje paraiškas iš viso pateikė 5 pretendentai, iš kurių 4 atitiko ESTT teisėjui keliamus formaliuosius reikalavimus. Be E.Jarašiūno, tarp kandidatų buvo buvęs teisingumo ministras, dabar advokatas Gintautas Bartkus, Paryžiaus advokatų kolegijos advokatas Mažvydas Michalauskas ir buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, dabar šio teismo teisėjas Virgilijus Valančius.