Seimas pataisė dvigubos pilietybės įstatymą

Šiandien Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato leis turėti dvigubą pilietybę išeivijoje gyvenantiems lietuviams. Pilietybės įstatyme numatytos 7 grupės asmenų, kuriems suteikta teisė, įgijus kitos valstybės pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pirmąją grupę sudaro Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.

Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos pilietybę, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata yra aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia bus Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Vadinasi, į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.

Dvigubą pilietybę išlaikyti bus galima užsienio valstybės pilietybę turintiems asmenims, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka Prezidento dekretu. Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė: Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, nusipelniusiems Lietuvos Respublikai - reikšmingai prisidėjusiems prie valstybingumo stiprinimo ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 

Šeštąją grupę sudaro Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos pilietis, yra Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvoje, ar už jos ribų. Ši nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.

Septintąją grupę sudarytų bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių