Seimas linkęs leisti mylėtis nuo šešiolikos

Seimas linkęs nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padidinti apsisprendimo dėl lytinių santykių amžių, taip pat nustatyti griežtesnes bausmes pedofilams.

Antradienį parlamentarai balsų dauguma po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios nustato, kad apsisprendimo lytiškai santykiauti amžius Lietuvoje padidinamas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Kitu keičiamu Kodekso straipsniu asmenys, atlikę mažamečių tvirkinimo veiksmus, baudžiami laisvės atėmimu ne iki dvejų, kaip buvo iki šiol, bet iki penkerių metų.

Galutinai dėl šių Baudžiamojo kodekso pataisų Seimas balsuos vėliau, greičiausiai liepos pradžioje, bet galbūt tik rudens sesijoje, jeigu parlamento komitetuose užsitęs ginčai kai kuriais procedūriniais klausimais.

Bet Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka pakeitė Civilinį kodeksą, nuo penkiolikos iki šešiolikos metų pakeldamas amžiaus ribą norintiems tuoktis, bet dar neturintiems aštuoniolikos metų paaugliams. Be to, nustatyta, kad „nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam šešiolikos metų“. Iki šiol galiojo penkiolikos metų riba.

Išankstinio svarstymo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Sveikatos reikalų komitetai vieningai pritarė visoms šioms Baudžiamojo bei Civilinio kodekso pataisoms.

„Labai gerai, kad pagaliau priimame tokį sprendimą. Jau seniai Lietuvoje derėjo iki šešiolikos metų pakelti apsisprendimo amžių. Įsivaizduokime suaugusį žmogų, kuris lytiškai santykiauja su keturiolikamete ar keturiolikamečiu, jis apskritai negali būti vadinamas dvasiškai subrendusiu“, - kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos narys Saulius Stoma.

Tačiau diskutuojant dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis pakeliamas apsisprendimo amžius ir nustatomos griežtesnės bausmės tvirkinantiems mažamečius, staiga įsiliepsnojo diskusijos dėl opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio pasiūlymo nustatyti žemutinę tokios bausmės ribą – dvejus metus. „Esu siūlęs nustatyti bausmę už mažamečių tvirkinimą nuo trejų iki septynerių metų, o ne tiesiog iki penkerių metų, kaip pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto patvirtintame projekte. Tai bent jau nustatykime žemutinę bausmės ribą – laisvės atėmimas nuo dvejų iki penkerių metų, o ne nuo nulio, iš esmės leidžiant teismams neskirti išvis jokios realios laisvės atėmimo bausmės“, - pabrėžė V.Mazuronis.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras paprieštaravo šiam siūlymui, tvirtindamas, kad žemutinė bausmės riba neturi būti nustatoma, nes tai esą „išderintų visą galiojančią teisės ir skiriamų bausmių sistemą“.

Vis dėlto, parlamentarai nedidele balsų dauguma pritarė V.Mazuronio pasiūlymui, todėl į įstatymą turėtų būti įrašyta, kad už mažamečių tvirkinimą galima bausti tik laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

Ar tikrai šiai pataisai bus galutinai pritarta, paaiškės po dar vienų svarstymų Teisės ir teisėtvarkos komitete bei galutinio balsavimo Seime, kuris gali įvykti jau liepos pradžioje arba rudenį, jeigu diskusijos užtruks.