Seimas ketina pradėti diskusijas dėl dirbtinio apvaisinimo

Seimui antradienį numatoma pateikti alternatyvius įstatymų projektus, kuriais siūloma reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo procedūras.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas siūlo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.

Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos atstovų teikiamu Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektu apvaisinimo sąlygos būtų reglamentuotos kur kas griežčiau.

"Darbiečių" Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio siūlomas projektas draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.

A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų.

Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba - A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, "darbiečių" - ne vyresnei kaip 45 metų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.

Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų - kas penkta ar šešta pora - yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.