Savivaldybių vadovams – papildomi pinigai už dainas ir šokius

Po Seimo komiteto atliktos analizės, paaiškėjo, kad 21 savivaldybės vadovai ėmė atlygį už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Jiems atlyginta už dalyvavimą šventėse, susitikimuose su bendruomenėmis, delegacijų priėmimus savaitgaliais. Daugiausia pinigų už tai gavo Kauno ir Alytaus rajono vadovai, praneša LTV „Panorama“.

Seimo audito komiteto duomenimis, daugiausiai pinigų už dalyvavimą šventėse ir renginius poilsio dienomis gavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, dabar vėl pretenduojantis grįžti į mero postą.  

Iškalbingi skaičiai neaplenkė ir konservatorių valdomos Alytaus rajono savivaldybės.

„Panorama“ jau pranešė, kaip rajono vadovai darbo metu dalyvauja popietėse. O už dainas ir šokius poilsio dienomis jiems taip pat buvo mokama.

Merui Algirdui Vrubliauskui už dalyvavimą renginiuose poilsio dienomis pernai išmokėta daugiau nei 5 tūkst. litų, šiemet – jau beveik 3,5 tūkst. litų. Partijos kolega vicemeras Gediminas Krasauskas gavo tūkstančiu mažiau.

Žurnalistams pradėjus tuo domėtis, savivaldybės vadovai atsitvėrė tylos siena. Merui neatsiliepiant į skambučius, jo padėjėjas Ramūnas Bielevičius negalėjo pasakyti, nei kur jis išvažiavęs, nei kada grįš.

Solidžios sumos išmokėtos Kauno, Raseinių vadovams už dalyvavimą derliaus, miesto ir valstybinėse šventėse, važiavimą į Prezidentūrą.   

Seimo Audito komiteto nuomone, savivaldybių vadovai gauna papildomų pinigų už darbą, už kurį, nors ir švenčių dienomis, jiems, kaip žmonių rinktiems atstovams, nepriklausytų mokėti.

„Merai ir vicemerai tai taip pat yra politikai. O niekam nešovė į galvą, nei Prezidentei, nei ministrams, nei Seimo nariams, kad reikia prašyti apmokėti dvigubai už darbą švenčių metu. Bet meram kažkodėl, pasirodo, kilo tas klausimas. Kiek matom iš analizinių, tai jau ne pirmi metai taip vyksta. Todėl mes prašom sistemiškai sutvarkyt šitą klausimą“, – kalbėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

Vyriausybė iki lapkričio vidurio turi patikslinti vykimo į komandiruotes tvarką. O Seimas turėtų priimti įstatymą, kuriame būtų tiksliai apibrėžta, kas priskiriama prie tiesioginio darbo, už kurį yra mokamas darbo užmokestis.