Savanorių ugniagesių veikla gali būti įteisinta 2013 metais

Savanorių ugniagesių veiklą įteisinantys įstatymų pakeitimai galėtų būti priimti 2013 metais, sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pabrėžia, kad tokios veiklos atsiradimas praktikoje nebus vienadienis procesas.

„Šiandien Vyriausybė apsisprendė, kad koncepcija yra gera ir lauks konkrečių Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimų projekto, ir tada jau kreipsimės į Seimą, kad būtų pakeistas Priešgaisrinės saugos įstatymas su atitinkamomis nuostatomis, įjungiančiomis ir savanorių ugniagesių veiklą. Tai nėra taip paprasta, vien gero noro neužtenka. Žmogus turi būti apmokytas, turi būti ekipuotas, turi būti nustatytos socialinės garantijos jam, atlygis už konkretų jo darbą gesinant gaisrą“, - pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė R.Palaitis.

„Manome, kad tai galėtų būti 2013 metais, ir tai bus dar vienas pagrindas kurti savanorystę“, - teigė ministras.

Pasak jo, kuriant savanorių ugniagesių pajėgas bus remiamasi užsienio šalių ir tarpukario Lietuvos patirtimi.

„Tai būdavo žmonės, kurie realiai turi ką saugoti, pavyzdžiui, ūkininkai. Prieš karą aktyviausi ugniagesiai savanoriai buvo ūkininkai. (...) Ilgainiui tokia pati kryptis bus ir Lietuvoje. (...) Užuot, kad pamačiusi gaisrą minia pasimestų ir duotų bei vykdytų skirtingas komandas, turėtų būti apmokyti keli žmonės, kurie žinotų kaip elgtis gaisro metu“, - kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovas.

Pasak jo, sistema būtų kuriama taip, kad kilus gaisrui įvykio vietoje atsirastų daugiau pajėgų, ne vien statutiniai ugniagesiai.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva turi vieną iš brangesnių apsisaugojimo nuo gaisrų sistemą Europos Sąjungoje (ES).

"Gal brangesnę turi Baltarusija, bet tarp ES šalių tai yra brangi sistema. Svarbiausia, kad pinigai eina ne investicijoms į naują techniką, bet didžiąja dalimi į seno kolūkių egzistavimo laikais sukurto tinklo išlaikymą. Toks kolūkių laikų tinklas nėra optimalus", - teigė R.Palaitis ir pridūrė, kad kai kurios trečio lygio gaisrinės per metus gauna tiek iškvietimų, kad juos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Jo teigimu, norint išlaikyti seną sistemą savivaldybėse šiuo metu mums trūksta maždaug 7 mln. litų.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išleido metodines instrukcijas - jos nėra privalomos, bet rekomendacinio pobūdžio, kiek reikėtų sumažinti, kad likusios komandos savivaldybėse dirbtų pilnu pajėgumu. Savivaldybės, kurioms tai nepatinka, visuomet gali iš savo biudžeto išlaikyti didesnį, perteklinį tinklą“, - sakė ministras.

Vyriausybė pirmadienį pritarė VRM parengtai Savanorių ugniagesių veiklos įstatymo koncepcijai, pagal kurią siūloma įteisinti savanorių ugniagesių veiklą gesinant gaisrus.
Pagal koncepciją, savanoriu ugniagesiu būtų laikomas toks rinktinės narys, kuris būtų nuolat pasirengęs savanoriškai dalyvauti gesinant gaisrus, likviduojant įvykius, ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, taip pat atliekant kitą visuomenei naudingą veiklą priešgaisrinės saugos srityje.

Savanoriška pagalba būtų teikiama pagal susitarimus su savivaldybėmis dėl civilinės ir priešgaisrinės saugos paslaugų.

Projekte numatyta, kad savanoriui ugniagesiui bus užtikrintos vienkartinės pašalpos žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, transporto, ryšių. išlaidų atlyginimas, darbo užmokestis už savanoriškai pagal poreikį išdirbtą laiką ir aprūpinimas darbo priemonėmis.