Šalia Druskininkų aptiktas pavojingo miškų kenkėjo židinys

Netoli nuo Druskininkų miškų urėdijai priklausančių miškų aptiktas pušinio verpiko, pavojingo miškų kenkėjo židinys.

Pušiniai verpikai jau 1994 m. buvo išplitę beveik 11 tūkst. ha plote Varėnos, Marcinkonių ir Druskininkų miškuose. 1995 metais jų židiniai padidėjo net  iki 28 tūkst. ha. Tuomet kenkėjai buvo naikinami purškiant insekticidus iš lėktuvų. Pažymėtina, kad daugelis insekticidų nuodingi žmogui, šiltakraujams gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams bei žuvims, todėl atsargiai laikomi, gabenami ir naudojami.

1996-aisiais, kai pušinio verpiko židiniai buvo apėmę 16 tūkst. ha, taip pat pasinaudota aviacijos pagalba purškiant insekticidus. Nedideli šio kenkėjo išplitimo židiniai vėl buvo užfiksuoti 2004 metais. Jo populiacija pradėjo
gausėti 2007 m., o pernai ji išaugo iki masinio išplitimo židinių. Jeigu pušiniai verpikai nugraužtų spyglius 4 tūkst. ha plote, medienos nuostoliai sudarytų beveik 32 tūkst. kubinių metrų.

„Pušinio verpiko židinys rastas Varėnos miškų urėdijai priklausančiuose miškuose, maždaug 10 kilometrų nuo Druskininkų miškų urėdijai priklausančių miškų“,- teigė Druskininkų miškų urėdijos Miško želdymo ir miško apsaugos inžinierius Audrius Norkūnas.

Pušinis verpikas – pavojingas miškų kenkėjas. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, praėjusį rudenį šie spyglius graužiantys kenkėjai Varėnos urėdijos miškuose buvo išplitę apie 7 tūkst. ha plote. Lietuvoje neturtingiausios smėlio dirvos yra apaugusios grynais pušynais. Dėl skurdžių augimo sąlygų šie miškai mažiausiai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Todėl susidaro galimybės dideliuose plotuose išplisti spyglius graužiantiems kenkėjams – pušiniam pelėdgalviui, verpikui vienuoliui, pušiniam verpikui, paprastajam pušiniam pjūkleliui, žvaigždėtajam pjūkleliui-audėjui.

Šiais metais miškai apdorojami biologiniu preparatu „Foray -76B“. Šis preparatas, kaip sakė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas, nepavojingas nei bitėms, nei vandens organizmams, nei šiltakraujams gyvūnams, nei žmonėms. Visgi mokslininkai stebės jo poveikį kenkėjams ir aplinkai.

„Kadangi židinys aptiktas Varėnos miškų urėdijai priklausančiuose miškuose, ši urėdija ir rūpinasi kenkėjo naikinimu. Druskininkų miškai nebus purškiami“,- patikino Audrius Norkūnas.