Salantiškiai apstulbę - dvaro parke masiškai kertami sveiki medžiai!

Nors salantiškius sujaudino vaizdas pamačius išguldytus Salantų parko medžius, tačiau projekto vykdytojai skuba raminti, kad tai – tik didelių ir gražių darbų pradžia, - rašo portalas pajurionaujienos.com .

„Norėčiau su tais žmonėmis pasikalbėti po metų – tada bus aišku, ar vertėjo imtis šio projekto“,- teigė Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, kuriam šiuo metu tenka atlaikyti gyventojų kritikos ir pasipiktinimo strėles dėl pjaunamų medžių Salantų parke.

Matydami, kaip darbininkai vieną po kito guldo Salantų parke ošusius medžius, salantiškiai negali išlikti ramūs – kodėl užsimota išpjauti tiek daug storų ir sveikai atrodančių medžių?

Salantų miesto seniūnas K. Galdikas paaiškino, kad Salantų parkas tvarkomas pagal projektą, kurį įgyvendina Salantų regioninio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.

„Įgyvendinus projektą, parkas išgražės: bus nutiesti nauji pėsčiųjų takai, įrengtas apšvietimas, pastatyta nauja estrada, suolai. Neabejoju šio projekto nauda. Atgis istorinis parkas - jis priklausė Gorskių dvarui, kuris sunyko apie I pasaulinio karo metus ir išliko tik autentiškas dvaro arkinis rūsys, esantis po dabartine internatine mokykla. Šį rūsį ketinama pripažinti kultūros paveldo objektu. Beje, iš dvaro laikų parke yra išlikę medžių alėjų fragmentų“, - kalbėjo K.Galdikas.

Salantų regioninio parko direkcijos direktorius Modestas Šečkus teigė, jog Salantų dvaro parko, kurio plotas - 8 ha, reljefas ir kraštovaizdis - ypatingi. Šiame parke eksponuojama dendrologinė kolekcija ir auga storiausias kaštonas Lietuvoje – 1,53 m skersmens bei 4,8 m apimties, o jo aukštis siekia 28 m. Kaštonas yra Salantų dvaro parko pasididžiavimas, tačiau jis, kaip ir kiti parko objektai, nėra tinkamai pritaikytas lankyti.

Kaip paaiškino M.Šečkus bei Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė Asta Bagočienė, įgyvendinus projektą, kurio vertė - 3,7 mln. Lt ir kuris finansuojamas iš ES struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto, parkas taps estetiškai patrauklesnis, o lankytojams bus sudarytos patogesnės sąlygos juo grožėtis. Bus pagerinti ne tik esami įėjimai į parką, bet ir vakariniame pakraštyje numatomos prieigos atvykstantiems autoturistams, dviratininkams.

Anot M.Šečkaus, bus iškirsti 63 pavieniai medžiai. Dendrologai nustatė, kad daugiau ar mažiau yra pažeisti visi medžiai, todėl jų buvo galima iškirsti ir daugiau. Formuojant parko kraštovaizdį bus atsodintos dvaro stilistikai tinkančios medžių rūšys, suformuotos želdinių, tinkančių Lietuvos klimatui, grupės.

Atnaujintą parką papuoš 230 medžių ir 439 vienetai krūmų.