A. Sakalas: Vyriausybė turėtų greičiau dirbti ir mažiau nuolaidžiauti

Savo nuomonę Algirdas Butkevičius galėtų keisti rečiau, dirbti greičiau ir netūpčioti prieš lenkų atstovus. Be to, premjeras turėtų galvoti ir apie kandidatavimą į prezidento postą. Taip mano socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas.

– Kaip įvertintumėte pirmąsias saviškio 100 dienų premjero poste? Ar pirmąsyk Ministrų kabinetui vadovaujantis A. Butkevičius pateisino lūkesčius?

– Mane A. Butkevičius nustebino. Jis sugebėjo per tą laiką suvaldyti triukšmingas partijas – Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) ir Darbo partiją. Nepasidavė nei vienos, nei kitos lyderių grasinimams.

Tiesa, A. Butkevičius be reikalo lig šiol žaidžia su LLRA. Vis dėlto atsižvelgia į jų nepagrįstus siūlymus. LLRA buvimas koalicijoje gal ir geras dalykas, bet nereikia jiems duoti galimybės daryti ultimatumus Lietuvai, ypač švietimo srityje. A. Butkevičiui palinkėčiau greitesnių, bet, žinoma, gerai pamatuotų sprendimų.

Aktyviausiai Vyriausybėje reiškiasi Vytenis Povilas Andriukaitis. Sveikatos apsaugos sistemą reformuoti reikia, tuo niekas neabejoja. V.P. Andriukaičio idėjos kai kurios sveikintinos, bet metodai, kuriuos jis siūlo, diskutuotini.

– Opozicija šią Vyriausybę pavadino „lėto veikimo“. Sprendimų atidėliojimas – irgi nuopelnas?

– Skubotų sprendimų nepriėmimas sveikintinas. Palaikau neskubėjimą dėl, pavyzdžiui, skalūnų dujų žvalgybos. Man patiko, kad Vyriausybė nutarė kreiptis į mokslininkus. Štai sulaukėme išvados ir galima ramiai priimti sprendimus.

O dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto A.Butkevičius pirmaisiais darbo mėnesiais padarė daug neapgalvotų pareiškimų. Jokio aiškaus sprendimo dar nebuvo, o A.Butkevičius jau komentavo. Nereikėjo daryti jokių pareiškimų, kol nėra galutinai apsispręsta. Tai buvo jo klaida, ir tai, kad jis keičia nuomonę, pastebėta. Tai nėra geras dalykas. Buvo ir greitų sprendimų, tarkim, dėl minimalios algos kėlimo.

– O tai, kad per tris Vyriausybės darbo mėnesius taip ir nepaaiškėjo VAE likimas, mokesčių politika, kokia bus pensijų reforma, nerodo, jog opozicijoje ketverius metus buvę kairieji neanalizavo tų dalykų ir tai reikia daryti dabar?

– Būnant opozicijoje sunkiau viską apskaičiuoti. Anoji valdžia, mano manymu, apskaičiavimų dėl VAE nepadarė. Tai dabar daro kairieji. Būnant opozicijoje daryti skaičiavimus sunkiau: reikia pritraukti mokslininkų, specialistų, jiems sumokėti. Taigi būnant opozicijoje sunkiau. Dėl lėtų sprendimų tokiais klausimais, sakyčiau, Vyriausybė laikosi geros taktikos ir nori surinkti daugiau informacijos apie tų sprendimų padarinius. Tai leis padaryti mažiau klaidų.

– Kartais susidaro įspūdis, kad A. Butkevičius nelabai valdo situaciją. Antai saviškiai, pavyzdžiui, Algirdas Sysas, pareiškia, kad pensijų reforma bus stabdoma. A. Butkevičius puola neigti...

– Būna visaip. Diskutavome apie pensijų reformą partijoje. Tai liudija, kad pirmiausia reikia rasti sutarimą partijoje bei aukščiausiose jos institucijose ir tik paskui eiti su sprendimais į viešumą.

Jūsų paminėta situacija anaiptol nerodo, kad A. Butkevičius nevaldo situacijos. Valdo. Jis tik išreiškė nuomonę, kad Seimo nariai socialdemokratai, prieš pareikšdami ką nors radikalaus, informuotų apie tą sprendimą premjerą ir su juo pasitartų, kad neišeitų taip į viešumą. Prieš priimant kokį sprendimą, visada reikia pasitarti.

– A. Butkevičiaus lyderystė tikrai neprimena Andriaus Kubiliaus. Kokią įtaką jam daro Juozas Bernatonis ir Juozas Olekas? Būtent šie asmenys kartais įvardijami kaip šešėliniai premjerai, be kurių patarimo A.Butkevičius nežengia nė žingsnio.

– Šešėliniais premjerais jų nelaikyčiau. Taip, tai įtakingi žmonės. Vyriausybės darbo pradžioje maniau, kad J. Bernatonis – šešėlinis partijos pirmininkas, bet vėliau pamačiau, kad taip nėra. Taip, J. Olekas stiprus. Jis vienas iš tų, kurie galėtų būti partijos pirmininku, jei atsitiktų taip, kad A. Butkevičius, tarkime, kandidatuotų į prezidentus. Bet J. Olekas kol kas nėra ta figūra, kuri bandytų nukonkuruoti A. Butkevičių per artimiausią partijos suvažiavimą. Ir J. Olekas, ir J. Bernatonis, žinoma, daro premjerui įtaką, bet nemanau, kad kokią nors ypatingą, – jie tiesiog aktyvūs partijos nariai. Kaip kad V.P. Andriukaitis.

– A. Butkevičiaus pareiškimai, susiję su galimu kandidatavimu į prezidento postą, prieštaringi. Tai jis teigia, kad apie tai negalvoja, tai vėliau aiškina, jog viską spręs partija. Partija, atrodo, kandidatą kels?

– Mes – stipri partija, dabar reitingų viršūnėse ir liktume nesuprasti, jei nekeltume savo kandidato į prezidentus. Kandidatas turėtų būti ta figūra, kuri žmonėms patiktų, kad žmonės ja pasitikėtų. Abejoju, ar A. Butkevičius nori kelti savo kandidatūrą į šį postą, kol kas tokios iniciatyvos jis nerodo. Motyvas – išlaikyti gerus santykius su Dalia Grybauskaite. Kol kas jie, sakyčiau, labai geri. Dėl to A. Butkevičius nenori būti konkurentu. Bet jei partija priims sprendimą, jis turės paklusti.

– Jis jau vienąsyk dalyvavo prezidento rinkimuose. Tiesa, sprendžiant iš jo pareiškimų ir laikysenos, nenoromis.

– Taip gali nutikti ir antrą kartą. Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūra taip pat svarstytina, bet aš jai daug šansų neduočiau. Ne tokia figūra kaip A. Butkevičius. Jei lygintume, šio šansai kur kas didesni.

– Šis Seimas bandys išspręsti Rolando Pakso aporiją ir apsispręsti, kiek metų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką, drausti kandidatuoti į Seimą. Ar ketverių metų draudimas – adekvati bausmė?

– Ne. Manau, kad reiktų drausti ne mažiau kaip 10 metų. Žinoma, tai diskusijų objektas. Priesaika – ne kokia nereikšminga procedūra. Ir gerai, kad ji yra išaukštinta. Kad po to asmenys nemanytų, jog gali ką nori sakyti, žadėti, kalbėti, o paskui nevykdyti. R. Pakso reabilitacija neįmanoma tol, kol nebus pakeista Konstitucija. Žinome, kad Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai čia netinka, nes visada atsiras Seimo narių grupė, kuri kreipsis į Konstitucinį Teismą, o šis, kaip jau ne kartą yra padaręs, pasakys, kad reikia keisti Konstituciją. Ir tai nebus trumpas procesas.

– Kaip jūs interpretuotumėte Vytauto Landsbergio paraišką vėl tapti konservatorių lyderiu?

– Akivaizdu, kad jam jau vėlu tai padaryti. Bet tai jo paskutinis ėjimas žirgu, kaip kad sako Rimvydas Valatka. Tapti partijos pirmininku, mano galva, jis jokių šansų neturi. Sunku jį suprasti, nuspėti, ko jis siekia. Partijai ir toliau, matyt, vadovaus A. Kubilius, nors jis saviškių gretose turi nemažai priešininkų. Bet kai pasirinkimas – A. Kubilius ar V. Landsbergis, tikrai, manau, visi rinksis pirmąjį.