Rusija žeria kritiką dėl bevizio režimo Karaliaučiaus gyventojams

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskvos netenkina Lietuvos valdžios atstovų pozicija įgyvendinus supaprastinto judėjimo per sieną režimą Karaliaučiaus srities gyventojams leisti įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ne daugiau kaip 50 kilometrų.

Rusų diplomatai norėtų, kad derybose dėl supaprastinto judėjimo per sieną susitarimo Lietuva vadovautųsi vadinamuoju „veidrodiniu“ principu, t.y. atvertų Karliaučiaus srities plotui prilygstančią savo teritorijos dalį. Tokio principo analogiškame susitarime su Rusija laikėsi Lenkija.

„Suprantama, mes sveikintume tokio dokumento pasirašymą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su Lenkija. Ši pozicija Vilniuje seniai žinoma. Tačiau, tenka konstatuoti, kad Lietuvos valdžia dėl nesuprantamų mums priežasčių atkakliai atsisako eiti tuo keliu, kuriuo mes einame kartu su lenkų kolegomis. Vilniuje įvairiais lygiais laikomasi nuostatos, kad tokio susitarimo veikimo zona Lietuvos teritorijoje neturi būti didesnė nei 30-50 kilometrų nuo sienos net ir tuomet, kai Rusijos pusė išplės vietinio pasienio judėjimo režimą visos Karaliaučiaus srityje“, - Rusijos URM tinklalapyje cituojamas oficialus ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Pasak jo, „toks mums siūlomo nelygiateisio susitarimo variantas mums nepriimtinas ir kelia nuostabą“.

„Juk oficialūs Lietuvos asmenys, dažnai žodžiais prisistatantys Rusijos eksklavo gynėjais, darbuose, kaip rodo šis pavyzdys, kliudo draugiškiems, kultūriniams bei ekonominiams mūsų šalių piliečių ryšiams. Tarp kitko, tarp asmenų, kertančių Lietuvos-Rusijos sieną, Lietuvos piliečiai sudaro absoliučią daugumą“, - teigia Rusijos diplomatas.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija, BNS paprašius pateikti argumentus, dėl kurių Karaliaučiaus gyventojų be vizų į Lietuvą nenorimą įsileisti giliau nei per 50 kilometrų, atsakė, jog tai pagal Europos Sąjungos teisės aktus yra didžiausias leistinas atstumas.

„Gruodžio viduryje buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1931/2006 pakeitimas, leidžiantis visą Kaliningrado sritį laikyti pasienio teritorija. Pakeistas reglamentas sudaro galimybę vietinio eismo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai. Lietuvos teritorijoje jis galėtų būti taikomas 30-50 km pločio pasienio ruože, kaip ir numato reglamentas“, - teigiama ministerijos atsakyme.

Pasak URM, Lietuva ne kartą yra pareiškusi esanti pasirengusi derėtis dėl 30-50 kilometrų zonos.

„Nesuprantame, kodėl Rusija nenori atverti Kaliningrado srities, naudodama argumentus, kurie prieštarauja Šengeno teisei. Belieka konstatuoti, kad jei būtų pasirašytas dar 2009 metais suderėtas susitarimo tekstas, Kaliningrado srities ir atitinkamų Lietuvos regionų gyventojai jau kelerius metus naudotųsi supaprastinta sienos kirtimo tvarka“, - sako ministerija.

Lenkijai ir Rusijai susitarus dėl supaprastinto sienos kirtimo, ES reglamente sutiko numatyti, kad pasienio teritorija būtų laikoma visa Karaliaučiaus sritis ir šiek tiek platesnis nei 50 kilometrų Lenkijos pasienio ruožas.

Pagal supaprastinto judėjimo per sieną taisykles, norint kirsti valstybės sieną nereikia vizų, tačiau būtini ilgalaikiai leidimai.

Lietuva dėl supaprastinto judėjimo pasienio ruože jau yra susitarusi su Baltarusija, tačiau praktinis įgyvendinimas iki šiol stringa. 2009 metais pirminis susitarimo tekstas buvo suderėtas ir su Rusija, tačiau Rusija po to pasitraukė iš derybų, prieštaraudama 30-50 kilometrų taisyklei.
Lietuvoje diskutuota, ar supaprastintus sienos kirtimą su Baltarusija ir Rusija gali išaugti kontrabandos mastai, o gyventojų judėjimas gali tapti nepakankamai kontroliuojamas.