Rusai nepasirengę svarstyti žalos atlyginimo klausimų

Rusijos visuomenė nei psichologiškai, nei istoriškai nepasiruošusi svarstyti sovietų okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimą. Ši tema Rusijos žmonėms nepriimtina, teigia darbą Lietuvoje pradėjęs naujasis Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus diplomatas, be kita ko, teigė pasigendąs žurnalistų geranoriškumo ir piktinosi pateikiamais esą provokaciniais klausimais.

„Ši tema neprimama Rusijoje ir politiniame, ir buitiniame lygmenyje - tai faktas. Žmonės nepasirengę svarstyti šios temos psichologiškai, istoriškai, savo auklėjimo, savo išsilavinimo prasme. Mes skirtingai žvelgiame į mūsų istoriją kai kuriais klausimais - šiuo atveju į Antrojo pasaulinio karo istoriją. Vadinasi, turi ateiti laikas ir sudarytos sąlygos, kad tai aptartume. Kaip pavyzdys - Rusija neturi taikos sutarties su Japonija, bet tai netrukdo mums svarstyti problemas, bendradarbiauti, vystyti santykius", - po susitikimo su Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu žurnalistams sakė Rusijos ambasadorius.

Č. Juršėno nuomone, geriems, pasitikėjimą keliantiems santykiams trukdo keli vis dar neišspręsti klausimai. Vienas jų - Lietuvos piliečių indėlių buvusiame „Vnešekonombanke" grąžinimas. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad tai - asmeninės žmonių santaupos, galbūt kauptos visą gyvenimą, todėl privalu jas grąžinti. Svečias pritarė, kad dvišalių Lietuvos ir Rusijos santykių centre turi būti žmogus ir pasiūlė, kad šį jautrų klausimą pirmiausiai aptartų abiejų šalių bankų ir finansų ekspertai.

Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiai yra pakankamai gerai sureguliuoti dvišalėmis sutartimis, tačiau tenka apgailestauti, kad iki šiol dar nebaigta valstybinių sienų demarkacija. Svečias patvirtino, kad politinių problemų sausumos sienai demarkuoti neliko, šiuo metu svarstomi techniniai ir finansiniai aspektai. Jų sprendimo reikia tikėtis artimiausiu laiku.

Lietuvos parlamento vadovas išreiškė susirūpinimą, kad iki šiol nepateikiama jokių žinių apie lietuviškojo kapitalo bendrovės „Rosslitstroj" generalinio direktoriaus S. Juciaus dingimą Kaliningrade praėjusių metų balandžio mėnesį. Į tai ambasadorius atsakė dviem žodžiais: „Tyrimo paslaptis."

Diplomatas nekomentavo praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmos priimto pareiškimo, kuriame Lietuvos veiksmai įvardijami kaip esą keliantys grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.

Pasak jo, Dūma, taip pat ir Lietuvos Seimas - įstatymų leidžiamosios valdžios, kurios turi teisę priimti įvairius pareiškimus ir išvadas.